Kur gydytis: Kaune, Raseiniuose, Vilniuje, Berlyne ar Londono karališkojoje ligoninėje – nuo šiol spręsti mums patiems. Viliojanti perspektyva gydytis garsiausiose ES klinikose dūžta į šipulius ją įdėmiau išanalizavus.

Du lazdos galai

Pagal praėjusios savaitės pabaigoje mūsų šalyje įsigaliojusias Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatas Lietuvos piliečiai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gydytis bet kurios ES šalies ligoninėje ar poliklinikoje.

ES šalių piliečiai gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis mūsų šalyje.

Šią direktyvą į nacionalinę teisę solidariai perkėlė visos Europos šalys, siekdamos užtikrinti laisvesnį pacientų judėjimą tarp ES šalių, kad jie galėtų lengviau gauti norimas paslaugas.
"Neabejotinai šios naujovės leis mūsų šalies medicinai ir profesionalams medikams tapti dar labiau vertinamiems svetur dėl aukšto lygio paslaugų, jų kokybės, medicinoje taikomų inovacijų", – džiaugiasi Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Algis Sasnauskas.

Ar verta džiaugtis ligoniams, didžiuojantis medikų garbe? Tai diskutuotina, nes ir dabar pas geriausius specialistus ar modernioms diagnostinėms procedūroms ne tik sunku užsiregistruoti, bet ir užsiregistravus tenka laukti ne vieną mėnesį. Antra vertus, ar medikų žinomumas nepaskatins dar didesnės jų emigracijos?

Primokėti devynias dešimtąsias

Ligonius viliojanti perspektyva gydytis garsiausiose Europos klinikose dūžta į šipulius vos atsiradus tokiai galimybei ir ją išanalizavus.

VLK direktorius A.Sasnauskas pripažįsta: už Lietuvos ribų sveikatos priežiūros paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau. Jis sako, kad senosiose ES šalyse kainų skirtumai siekia daugiau nei penkis kartus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas, išmanantis Europos ir pasaulio mediciną ir žinomas joje, šį skaičių dvigubina: kai kur medicinos paslaugų kainos didesnės net 10 kartų.

"Vokietija, ko gero, yra finansiškai stipriausia Europos valstybė. Lyginant su ja, mūsų nacionalinis produktas vienam gyventojui du kartus mažesnis. Nuo bendro nacionalinio biudžeto sveikatos reikalams Lietuvoje irgi skiriama du kartus mažiau nei Vokietijoje. Šiurkščiai kalbant, vieno gyventojo sveikatos apsaugai mūsų valstybė gali skirti keturis kartus mažiau lėšų, nei skiriama Vokietijoje", – sveikatos sistemos skurdo mūsų šalyje priežastis vardija profesorius L.Kupčinskas.

Anot jo, niekas nedrįs tvirtinti, kad Lietuvoje sveikatos paslaugų kokybė keturis kartus blogesnė nei Vokietijoje.

"Taigi nėra ko stebėtis, kad, esant tokiam biudžeto skirtumui, Vokietijoje analogiškos institucijos mūsų ligonių kasoms už tas pačias paslaugas apmoka 5–10 kartų brangiau", – medicinos politiką ir ekonomiką dėsto profesorius.

Vadinasi, gydžiusis, pavyzdžiui, Vokietijoje teks primokėti keturias penktąsias ar devynias dešimtąsias sumos dalis iš savo kišenės, nes išlaidos bus kompensuojamos tik tokiomis pat kainomis, sąlygomis ir apimtimi, kaip jos kompensuojamos Lietuvoje.

Glaudžius ryšius su kolegomis iš Vokietijos, Austrijos palaikantis Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas mokslų daktaras Jonas Andriuškevičius žino tikslias kainas.

"Akių kataraktos operacija Austrijos Graco universitetinėje ligoninėje įkainota 1 250 eurų, o pas mus – 800 litų. Išvaržos operacija ten kainuoja 1 200 eurų, pas mus – 1 400 litų", – skaičius vardija gydytojas chirurgas J.Andriuškevičius ir pabrėžia, kad pavyzdžiams parinko tas gydymo paslaugas, kurių kainų skirtumai yra mažiausi.

Vokietijoje, Bioblingeno ligoninėje, kainos taip pat didesnės nei penkis kartus. Pavyzdžiui, tulžies pūslės akmenligės operacija pas mus kainuoja 1 400 litų, Vokietijoje – 2 800 eurų.

Be nakvynės ir maitinimo

Troškimą pulti gydytis užsienyje gydytojai atšaldo dar ir tuo, kad, anot jo, dauguma medicinos pagalbos rūšių savo kokybe beveik nesiskiria nuo mūsų.

"Ten įkainiai didesni todėl, kad didesni gydytojų atlyginimai, jų darbas modernizuotas, ir už tai, o ne geresnes paslaugas teks primokėti, – skaičiuoja profesorius L.Kupčinskas. – Diagnostikos, gydymo metodai praktiškai nesiskiria."

Mūsų medikai skundžiasi, kad jų darbas valstybės vertinamas ir įkainotas nepakankamai. Net ir mūsų šalyje tenka nemažai primokėti, gydantis privačiose gydymo įstaigose. Gydantis užsienyje patiems teks susimokėti dar ir už kelionę, nakvynę, maitinimą, nes, pabrėžia VLK direktorius, daugumoje klinikų kaina už nakvynę ir maitinimą skaičiuojama atskira eilute.

Ligonių įmoką iš savo kišenės tik už gydymą ir būtent lietuviškais įkainiais ligonių kasa kompensuos, ne vėliau kaip per vienus metus dėl to kreipusis į teritorinę ligonių kasą.

"Tikėdamiesi, kad gydymo paslaugas užsienyje gaus nemokamai, žmonės gali sau prisidaryti finansinių rūpesčių. Ragintume mūsų kraštiečius, planuojančius vykti gydytis į užsienį, pirmiausia tiksliai išsiaiškinti, kokios paslaugos bus kompensuojamos, kiek jos kainuos svetur, kokį skirtumą teks padengti, kokių dokumentų ir siuntimų reikės. Pabrėžiu, kad bus kompensuojamos tik gydymo paslaugos, o ne estetinės chirurgijos, pavyzdžiui, raukšlių lyginimas, dantų balinimas ar kitos grožio korekcijos", – tvirtina VLK direktorius A.Sasnauskas.

Bus kompensuojamos išlaidos už išduotus vaistus, medicinos prietaisus ar medicinos pagalbos priemones.

Esminių pokyčių neprognozuoja

Vykstant gydytis į užsienį bus reikalingas gydytojų siuntimas, kaip ir Lietuvoje.

"Tarkime, jei ligonis, gyvenantis Lietuvoje, norės pasikonsultuoti ar gydytis pas kardiologą Estijoje, jam bus reikalingas gydytojo siuntimas. Jei reikia, pavyzdžiui, pašalinti tulžies pūslės akmenis, taip pat reikės turėti atitinkamos srities gydytojo siuntimą operuotis. Tik tuomet ligonis galės rinktis, kur tai daryti. Žinotina, kad užsienyje niekur nebus taikoma jokių išimčių ir paslaugų reikės laukti bendroje eilėje", – norinčiuosius gydytis užsienyje tarsi bando atkalbėti VLK Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jūratė Sabalienė.

Gali būti, kad užsienio šalyse eilės trumpesnės. Ir dabar turtingi lietuviai vyksta gydytis į Vakarų šalis, nė negalvodami apie kokią nors kompensaciją.

"Vargu ar dabar, direktyvai įsigaliojus, jie norės susigrąžinti tą vieną dešimtąją sumokėtos sumos", – svarsto profesorius L.Kupčinskas.

VLK duomenimis, lietuviai vyksta atlikti genetinių tyrimų į Angliją ar gydytis akių į Estiją ar Šveicariją, kuri nėra ES narė. Už būtinosios pagalbos paslaugas Lietuva daugiausia moka Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos ligonių kasoms.

Iki šiol užsieniečiai dažniausiai pas mus patekdavo dėl skubios pagalbos. Štai viena čekė gydosi Kauno klinikose dėl per turistinę kelionę paūmėjusios Krono ligos.

Mokamos pagalbos daugiausia ligonių atvyksta ne iš ES šalių, o iš Rusijos, Kaliningrado srities, net ir Amerikos piliečių lietuvių.

Toli važiuoti nepatogu

Profesoriaus L.Kupčinsko nuomone, masinio srauto į užsienį nebus dar ir dėl to, kad dauguma žmonių nori gydytis savo gyvenamojoje vietoje, arba geriausiu atveju kaimynystėje.
Vienos iš artimiausių kaimynių – Lenkijos medicinos lygis daugelyje sričių, anot L.Kupčinsko, tikrai nėra aukštesnis.

"Gali būti, kad pas mus atvyks ligonių iš Latvijos, nes ten kai kurie gydymo metodai, pavyzdžiui, kepenų transplantacija, žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Gali pasitaikyti daugiau didžiosios chirurgijos pacientų iš šios šalies, bet nemanau, kad lietuviai dėl to nukentėtų – susidarytų ilgesnės eilės ar panašiai", – įsitikinęs gastroenterologas L.Kupčinskas.

Lietuvos medicina gali būti patraukli lietuviškajam Lenkijos Bialystoko regionui. Suvalkų miesto gydytojai profesoriui L.Kupčinskui pripažino, kad lietuviai turi sukaupę gerokai didesnę uždegiminių žarnyno ligų gydymo patirtį, todėl, atsiradus galimybėms, siųs savo pacientus pas mus.

Kompensuoti visą kainą

Žmonės iš Lietuvos važiuotų gydytis į užsienį, jei būtų apmokama visa kaina. Tuo įsitikinęs gydytojas chirurgas J.Andriuškevičius.

Jo nuomone, užsieniečių Lietuvoje padaugės, jei bus aktyviai populiarinamos mūsų medikų paslaugos. Tam, beje, kuriami klasteriai, yra daug puikių specialistų, kurių vardai žinomi užsienio šalyse ir pas kuriuos net ir iki šiol važiavo ligoniai.

"Gali būti, kad eilės pas gerus specialistus dar labiau pailgės. Kai kurie chirurgai, ortopedai jau dabar turi ligonių iki kovo mėnesio", – žino gydytojas chirurgas.

Ar jis važiuotų gydytis į užsienį? Gydytojas nedvejodamas atsako teigiamai kalbėdamas apie medicinos metodus, kurie pas mus dar neįdiegti. Pavyzdžiui, lazerinė chirurgija oftalmologijos srityje, kokia yra taikoma Austrijos Zalcburgo ligoninėje, kiti metodai, kuriais operuoja vokiečiai.

"Nuo priemonių, metodų labai daug priklauso operacijos sėkmė. Jos tikslumas itin svarbus operuojant jautrius, greitai pažeidžiamus organus", – aiškina chirurgas J.Andriuškevičius.
Antra vertus, už gydymo metodus, kurie mūsų šalyje netaikomi, bet ligoniui yra reikalingi, turėtų būti kompensuota visa kaina. Kol kas mums siūloma gydytis savo šalyje tais metodais, kurie taikomi, kaip ir ne visiems ligoniams kompensuojami nauji modernūs vaistai.

Medikai mano, kad, įdiegus ES direktyvos nuostatas, suteikiančias teisę gydytis bet kurioje šalyje, turėtų būtų užtikrinta ir vienoda gydymo kokybė.

Profesorei gerai Lietuvoje

Sveikatos politikai prognozuoja, kad pas mus gali padaugėti kardiologų pacientų iš Latvijos.

Profesorė Rūta Babarskienė, LSMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė, mano, kad sitaucija iš esmės nesikeis, todėl nei užsieniečių antplūdžio, nei mūsų sergančiųjų emigracijos baimintis tikrai nereikia.

"Mūsų gydytojai – aukštos kvalifikacijos, rūpestingi, todėl manau, kad mūsų ligoniai neturėtų nuo mūsų pabėgti. O užsieniečių lauksime. Tie, kurie yra gydęsi pas mus, lieka labai patenkinti, geros nuomonės apie mus", – pasakojo profesorė R.Babarskienė.

Ar ji pati važiuotų dirbti ar gydytis į užsienį? Pasirodo, ne.

"Džiaugiuosi čia gyvendama, man nieko netrūksta", – pateikia argumentų.

Pastebėjus, kad užsienyje gydytojai, juolab profesoriai, uždirba daug daugiau, R.Babarskienė vietoj pinigų renkasi tėvynę.

"Pirmiausia reikia mylėti savo kraštą, ir tada visko užtenka", – gero gyvenimo receptą iš širdies pateikia gydytoja kardiologė.

Vis dėlto nusprendusieji vykti gydytis svetur galės gauti konsultaciją naujai sukurtame tarpvalstybinės sveikatos priežiūros kontaktinių centrų tinkle. Toks centras veiks ir Lietuvoje, kuriame pacientams konsultavimo paslaugas teiks Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos ir VLK specialistai.