Kauno klinikose iš palatos su užrašu „Didelės rizikos palata“ visai neseniai buvo išrašytas šešiolikmetis. Paauglys sirgo sunkia COVID-19 forma. Medikams jo gyvybę išgelbėti pavyko tik pritaikius itin retą gydymo būdą.

Beje, jaunuolis iš mirties nagų vadavosi vienas. Artimieji šalia tokio ligonio būti negali. Be to, paauglio mama nuo COVID-19 pati gydėsi namuose.

„Tokių istorijų yra pilna, kada vaikai, sunkiai susirgę COVID-19 liga, serga atskirai nuo tėvų. Tos istorijos tikrai paveikia visą medikų bendruomenę ir užduoda klausimą, ką mes galime daryti geriau“, – sakė Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas Vaidotas Gurskis.

Ekspertai aptarė pasikeitusį vaikų sergamumą.

„Reikia pamiršti, kad vaikai serga lengvai ir kad COVID-19 pandemija nėra vaikų problema“, – teigė Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.

Jie pažymi, kad dabar situacija įtempta, tačiau geresnė nei prieš mėnesį. Praėjusių metų rudenį vaikų sergamumas iš visų naujų užsikrėtimo atvejų sudarydavo apie 6–7 proc.

„Tačiau jeigu mes paimtume šio rudens skaičius, ypač jei paimtume laikotarpį prieš mokyklos atostogas, atvejų skaičius siekė daugiau nei 30 proc. Tai reiškia, kad kas trečias naujas COVID-19 atvejis buvo fiksuojamas būtent tarp vaikų“, – komentavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Ekspertai skaičiuoja, kad daugiau nei pusė tiek į reanimacijas, tiek apskirtai į ligonines patekusių vaikų – iki šešerių metų amžiaus.

Ekspertai skaičiuoja, kad daugiau nei pusė tiek į reanimacijas, tiek apskirtai į ligonines patekusių vaikų – iki šešerių metų amžiaus. Per paskutinius du mėnesius dėl COVID-19 ligoninėse buvo gydomi 405 vaikai, reanimacijos pagalbos prireikė 52. Tiesa, medikai džiaugiasi, kad Lietuvoje vaikų mirčių nuo COVID-19 nėra, nors kitose šalyse tokių atvejų pasitaikė.

„Vaikų sveikatos priežiūros sistema funkcionuoja gana gerai, kadangi pavyko išvengti mirčių. Tačiau sakau – kol kas“, – šnekėjo V. Gurskis.

Multisisteminis uždegiminis sindromas, sunkūs miokarditai net ir po lengvų ligos formų, galimas ilgo kontaktinio mokymosi nebuvimas – tai tik kelios priežastys dėl kurių, anot ekspertų, turėtų būti priimtas sprendimas skiepytis.

„Reikėtų pasitikėti mūsų mokslinėmis draugijomis, jų rekomendacijomis. Kartais žmonės, neturėdami medicininio išsilavinimo, kalba apie kai kuriuos medicininius dalykus“, – teigė R. Kėvalas.

Nuo gruodžio 28 d. galimybių pasas prekybos ir pramogų vietose bus privalomas vaikams nuo 12 metų. Pirmadienį tai aptaręs su premjere, prezidentas Gitanas Nausėda ragino vaikų vakcinacijos procesą tobulinti. Tiesa, kaip konkrečiai, nepasakė.

„Mūsų vaikų vakcinavimo sistema turi atitikti geriausius vaiko sveikatos interesus. Todėl prezidentas išreiškė lūkestį, kad bus priimti reikalingi sprendimai vakcinacijos sistemos tobulinimui“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Ingrida Šimonytė užtikrino, kad galimybių pasas nuo 12 metų bus išduodamas ne tik pasiskiepijusiems, bet ir vaikams, įgijusiems imunitetą arba turintiems neigiamą testo rezultatą.