Ekspertai: priklausomybių turinčių žmonių stigmatizavimas atbaido juos nuo pagalbos

„Stigma laiko žmones šešėlyje, neleidžia jiems laiku kreiptis pagalbos. Stigma šeimas, kuriose yra žmonių, kuriems reikia pagalbos, verčia slėpti tą problemą ir laiku nesikreipti pagalbos, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Širvinskienė.

„Kad išvengtume viso to, turėtume atsisakyti stigmatizuojančio žodyno. Aišku, tai yra tik viena iš priemonių“, – pabrėžė RPLC direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, dėl stigmos visuomenėje ima vyrauti mitai apie su priklausomybės sunkumais susiduriančius žmones.

„Visuomenė nori, kad jie būtų izoliuoti, atstumti, prieštarauja jų pagalbos teikimui, nes galvoja, kad jeigu šalia jų kažkam bus teikiama pagalba, tai jie kažką blogo gali padaryti“, – kalbėjo A. Širvinskienė.

RPLC Vilniaus filialo ambulatorinio skyriaus vedėjas Haris Jakavičius sakė, kad stigma apie su priklausomybės problemomis susiduriančius žmones yra gaji ne tik visuomenėje, bet ir sveikatos sektoriuje.

„Net pats esu susidūręs su tokiais atvejais, kai gydytojas žmogui, kuris ateina konsultuotis pas jį dėl priklausomybės, moralizuoja, kaltina jį, vadina narkomanu, alkoholiku. (...) Tai yra blogas priėjimas prie paties žmogaus“, – aiškino H. Jakavičius.

„Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisų ekspertė Karilė Levickaitė pastebėjo, kad kalbant apie žmones, susiduriančius su priklausomybės problemomis, svarbu neapibendrinti jų pagal bruožą, sutrikimą.

„Mes sakome žmogus, vartojantis psichoaktyvias medžiagas. Mes net nežinome, ar žmogus yra priklausomas, to nematome. Jei mokyklose šiandien vaikus vadinsime narkomanais, ir yra taip sakančių, tai mes darome milžinišką klaidą ir žalą“, – sakė žmogaus teisių ekspertė.

„Dažniausiai matome kito žmogaus elgesį. Mes galime moralizuoti, bet kaip žmogus mąsto, mes neskenuojame. Tos kančios ar sunkumų, nevilties mes nematome ir tokiu būdu elgesį traktuodami savaip, dažnai per gėdinimo, kaltės principą, tą žmogaus būseną pasmerkiame“, – nurodė K. Levickaitė.

Pasak H. Jakavičiaus, situacija su priklausomybėmis gali atrodyti balta arba juoda – žmogus yra vartojantis arba ne.

„Bet yra ta pilkoji zona, kai žmogus gali vartoti, bet jis nebūtinai yra priklausomas ar nuo alkoholio, ar nuo psichoaktyvių medžiagų“, – sakė H. Jakavičius.

Apibendrindama situaciją žiniasklaidoje, K. Levickaitė pastebėjo, kad ji keičiasi, o dramatiškų straipsnių, kuriuose nusikaltimas siejamas su psichikos sveikata, mažėja.

„Prieš 15 metų tai buvo klasika, kažkoks rezonansinis įvykis ir jau staiga ten atsiranda psichikos sveikatos etiketės“, – sakė „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonėse tenka pastebėti netinkamų alegorijų pavyzdžių.

„Pavyzdžiui, pastaraisiais metais yra labai populiari alegorija politinė šizofrenija. Ką mes tuo bandome pasakyti? Bandome pasakyti, kad yra kažkoks baisus skilimas, kažkas nesusikalba. Nieko panašaus nėra apie šizofreniją“, – pastebėjo K. Levickaitė.

Kaip rašoma RPLC pranešime žiniasklaidai, asmuo, vartojantis psichoaktyvias medžiagas, nebūtinai jas vartoja žalingai ar turi priklausomybės sindromą. Tai gali nustatyti tik gydytojai psichiatrai.

RPLC pateiktoje atmintinėje rekomenduoja atsisakyti tokių etikečių kaip „narkomanas“, „alkoholikas“, „priklausomas“, „girtuoklis“, ragina rinktis žodyną, kuris akcentuotų žmogų, o ne jo ligą, skatina leisti žmonėms pasirinkti, kaip jie nori būti vadinami, vengti dramatiškų, bauginančių, menkinančių posakių, juos keisti pagarbiais, mediciniškai tiksliais terminais.

Respublikinis priklausomybės ir ligų centras šių metų pabaigoje planuoja išleisti išsamų stigmas mažinančio žodyno leidinį, kuris nemokamai bus prieinamas visiems žmonėms.