Kaip susigrąžinti gyvenimo kontrolę?

„Tai yra nuosekli paciento ir jį lydinčio specialisto kelionė jo naujo gyvenimo link, tačiau svarbiausia yra žengti pirmą žingsnį ir kreiptis pagalbos“,– teigė septintus metus Respublikiniame priklausomybės ligų centre (RPLC) dirbanti specialistė.

Alkoholis kelia daugiausia iššūkių

2023 m. į RPLC dėl ambulatorinių paslaugų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas kreipėsi daugiau nei 8 700 žmonių, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu – daugiau nei 8 300 žmonių.

„Praėjusiais metais stacionarinės paslaugos buvo suteiktos 4 tūkst. žmonių. Daugiau nei 90 proc. jų gydėsi nuo alkoholio priklausomybės.

Remdamiesi šiais duomenimis, galime daryti prielaidą, kad Lietuvoje dažniausiai žmonės ieško pagalbos dėl iššūkių, kylančių vartojant alkoholį“, – teigė socialinė darbuotoja K. Gykarienė.

Specialistės nuomone, alkoholis yra labiausiai visuomenei priimtina svaigioji medžiaga, kuri asocijuojasi su atsipalaidavimu, šventėmis ir geromis emocijomis.

„Alkoholio vartojimas lietuvių visuomenėje yra tapatinamas su vertybėmis. Tai labiausiai atsiskleidžia alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų reklamose, kur apeliuojama į bendrystę, vienybę, artumą, kultūrą“, – kalbėjo RPLC Šiaulių filiale dirbanti specialistė.

Esama įvairių draudimų, kurie turėjo įtakos alkoholio prieinamumo ir vartojimo mažinimui, tačiau radikalių pokyčių nepastebėta – daugiausia suskaičiuojama būtent priklausomybės nuo alkoholio atvejų.

Būdingas delsimas kreiptis pagalbos

K. Gykarienė akcentuoja: priklausomybė yra liga, kuri nesirenka amžiaus, socialinio, profesinio ar finansinio statuso.

Gydytis priklausomybę nuo alkoholio daugiausia ryžtasi 25–35 ir 45–64 metų amžiaus žmonės. Dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priklausomybės dažniausiai kreipiasi 25–34 ir 35–64 metų asmenys. RPLC duomenimis, pagalbos dažniausiai prašo vidutinio, darbingo 35–64 metų amžiaus žmonės, tačiau pastebima, kad kreipiasi vis daugiau jaunesnių žmonių.

„Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė jam laiku padėti. Taip pat tai įrodo, kad priklausomybės ligomis žmonės suserga vis jaunesnio amžiaus.

Nepaisant to, pagalbos kreipiasi žmonės ir po dešimties ar 25 metų vartojimo. Tokiu atveju priklausomybė yra stipriai paveikusi žmogaus gyvenimą, tačiau vedamas praradimų jis bando keisti savo elgesį, ieško informacijos ir pagalbos“, – aiškino pašnekovė.

Pavėluotą kreipimąsi pagalbos gali padėti paaiškinti tik ligai būdingas esamos problemos neigimas. Socialinės darbuotojos nuomone, reikia nueiti tam tikrą kelią, kad žmogus pats pripažintų, jog jis susiduria su iššūkiais dėl konkrečios medžiagos vartojimo.

„Kiek laiko delsėte kreiptis į odontologą, nes tikėjote, kad dantų skausmas praeis? Lygiai taip pat vyksta ir su žmogumi, kuris pats ar jo artimieji pastebi elgesio pokyčių“, – kasdieniu pavyzdžiu dalijosi specialistė.

Būna, kad iš nevilties ir nežinojimo, kaip padėti, artimieji apmoka ligonio skolas, jį teisina. Turėtume leisti ligoniui patirti savo elgesio padarinius, suprasti situacijos keblumą. Priešingu atveju – noras keistis ir sveikti ima tolti.

Priklausomybė – šeimos liga

Svarbu paminėti, kad neretai artimieji, bandydami kontroliuoti ligonio veiksmus ir jam padėti, pradeda gyventi kito žmogaus gyvenimą. Tai vadinama netiesiogine priklausomybe arba kopriklausomybe. Vienas priklausomas asmuo gali paveikti nuo vieno iki dešimties asmenų savo aplinkoje, todėl svarbu, kad pagalbos kreiptųsi ne tik priklausomas, bet ir kopriklausomas asmuo.

„Būna, kad iš nevilties ir nežinojimo, kaip padėti, artimieji apmoka ligonio skolas, jį teisina. Turėtume leisti ligoniui patirti savo elgesio padarinius, suprasti situacijos keblumą. Priešingu atveju – noras keistis ir sveikti ima tolti“, – sakė socialinė darbuotoja.

Jaučiantys miego kokybės pokyčių, sunkumų susikoncentruoti ir didėjantį dirglumą kviečiami kreiptis pagalbos į RPLC. Daugiau informacijos (apie kopriklausomybės požymius, pagalbos būdus ir kopriklausomybės testą) ieškokite interneto svetainėje www.pagalbasau.lt.

Keičia pacientų įsitikinimus

Anot RPLC Šiaulių filialo specialistės, statistiškai centre gydosi daugiau vyrų negu moterų, nors fiziologiškai moterims priklausomybė gali išsivystyti greičiau, todėl K. Gykarienė ragina atkreipti dėmesį į artimųjų elgesį ir įsitikinti, ar nėra priklausomybės požymių.

„Į priklausomybę linkę asmenys jaučia stiprų medžiagos troškimą, jiems sunku kontroliuoti vartojamą kiekį, pradžią ar pabaigą.

Bėgant laikui sergantys asmenys praranda malonumą užsiimti kitomis, anksčiau įprastomis veiklomis. Nepaisant žalingų padarinių, vartojimo ilgesniam laikui sustabdyti nepavyksta“, – aiškino specialistė.

Formuojantis priklausomybei žmogus patiria įvairių praradimų: asmeninių, socialinių, finansinių ar net sveikatos. Pasikeičia jo santykiai su šeima, sumažėja artimųjų ratas, didelę dienos dalį užima darbas, ima siaurėti interesai, o kasdienę rutiną vis labiau pildo vartojimas ir vartojimo padarinių įveikimas iki kito epizodo.

„Pasiruošęs gydytis nuo priklausomybės žmogus kartu atsineša šūsnį įsitikinimų, išgyvenimų, baimių, o specialistai yra tie žmonės, kurie padeda tuos įsitikinimus keisti taip, kad jie padėtų žmogui sveikti ir parodytų, kaip galima gyventi kitaip.

Paprastai sunkiausi būna pirmieji metai, kai žmogui tenka iš naujo įvertinti savo vertybes, įsilieti į socialinį ratą. Gyvenimo džiaugsmas grįžta su laiku. Svarbu stebėti atkryčio simptomus ir laikytis specialistų rekomendacijų“, – sakė K. Gykarienė.

Padeda susigrąžinti gyvenimo kelią

„Priklausomybė yra liga, kuriai puikiai tinka posakis „Vienas lauke – ne karys“. Viskas prasideda nuo žmogaus noro atsisakyti ar bent sumažinti vartojamą medžiagų kiekį“, – kalbėjo specialistė.

RPLC socialinė darbuotoja ragina kreiptis į šeimos gydytoją arba pirminės psichikos sveikatos centrą, kur nemokamai ir anonimiškai konsultuoja priklausomybės konsultantai.

Socialinė darbuotoja K. Gykarienė teigė, kad specialistai, dirbantys su priklausomais asmenimis, nekuria pacientams iliuzijos esą priklausomybę galima išoperuoti ir tuomet vėl grįžti prie iki tol įprasto gyvenimo būdo.

„Nėra piliulės ar kito būdo, kuris sparčiai ir efektyviai padėtų pasveikinti, bet mes apie tai ir nekalbame. Mes gilinamės į sveikimą, į tai, kaip išmokti gyventi naują gyvenimą“, – sakė specialistė.

Socialinės darbuotojos teigimu, alkoholio ar kitų medžiagų nebevartojantis asmuo, sveikstantis nuo azartinių lošimų žmogus suvokia, kad ir po 20 metų medžiaga ar priklausomybę keliantis elgesys jam bus pavojingi.

„Svarbiausia yra apie tai kalbėti, išsakyti nerimą ir ieškoti pagalbos. Specialistai yra pasiruošę padėti suprasti, kiek rimta jūsų problema, ir atrasti blaivų, orų gyvenimą“, – šypsojosi K. Gykarienė.

Užs. 1892074