Prasidėjęs brandos egzaminų maratonas, nuo kurių baigties didžiąja dalimi priklauso ir galimybės studijuoti pasirinktą specialybę, – dažnam abiturientui iki šiol nepatirto masto stresas. Ką daryti, jei paguodos žodžių „visi išlaiko, išlaikysi ir tu“ nepakanka? „Taisyklingai kvėpuoti“, – sako psichologė iš Lenkijos Ilona Pawluk.

Didžiuojasi vaikų dovana

Į Kauną vis sugrįžtanti programos „Art of Living“ mokytoja, psichologė Ilona Pawluk stebisi: Lietuvoje vaikai vis geriau kalba angliškai, noriai mokosi valdyti savo stresą. „Tik štai jaunus žmones kankinančios problemos nesiskiria visame pasaulyje. Lietuvoje viskas taip, kaip ir kitose šalyse“, – prasitarė viešnia.

I.Pawluk jau daugelį metų dirba psichologe, koordinuoja Europos jaunimo programas. Paklausta, ar nuolatinis darbas su jaunais žmonėmis ir jų problemų sprendimas padeda geriau suprasti tris savo atžalas, pašnekovė atsakė su šypsena ir pasididžiavimu parodydama gimimo dienos proga vaikų padovanotą apyrankę su išgraviruotais žodžiais anglų kalba „Best Mum“ (Geriausia mama – liet.).

„Žinote, viskas, ką veikiame gyvenime, ir yra laimės siekimas. Dirbame, einame į mokyklą. Kiekvienas siekiame komforto savo gyvenimuose. Mes ieškome to. Baigiame mokyklą, siekiame aukštojo išsilavinimo. Vis dėlto tai nepadeda tapti laimingiems. Kodėl? Laimė – tai gebėjimas vertinti tai, ką turime čia pat. Vertinimas ir yra laimė. Žmonėms reikia įvertinti gyvenimą ir viską, kas mus supa“, – paprastą, o kartu ir sudėtingą laimės apibrėžimą įvardijo psichologė.

Stresą suvaldo kvėpavimas

Pasak I.Pawluk, vaikai mokyklose gauna labai daug informacijos apie įvairias mokslo sritis, tačiau niekas jų nemoko kovoti su savo negatyviomis emocijomis ir stresu.

Varšuvoje gyvenanti psichologė stresą pataria valdyti kvėpavimo pratimais. „Skirtingose situacijose ir kvėpuojame skirtingai. Skirtingu rimtu įkvepiame ir iškvepiame. Prisiminkite, juk nervindamiesi ar atsidūrę stresinėse situacijose pradedame kvėpuoti greičiau, o būdami atsipalaidavę, kvėpuojame ramiai ir lėtai. Pasitelkę kvėpavimo metodus mes galime valdyti savo emocijas. Tai svarbu prieš egzaminus ir kitas situacijas, keliančias stresą ir baimę“, – sakė psichologė.

Kvėpuojant patariama susikoncentruoti ir nepasiduoti neigiamoms emocijoms, kvėpuoti lėtai ir ramiai. Taip patiriama įtampa atslūgsta, tampa lengviau susikaupti. Pasak mokymų koordinatorės, tai gerina ir atmintį. Šie metodai gali padėti kiekvienam stresą patiriančiam žmogui.

Tėvai, draugai ir mokykla

I.Pawluk mums pasakojo, kad, kiekvieną kartą apsilankius Lietuvoje, jos rengiami kursai sulaukia itin daug jaunimo dėmesio, o į mokymus atėję paaugliai stengiasi susidoroti su gyvenimo pokyčiais ir kylančiomis problemomis.

„Visose šalyse vaikai įvardija tris didžiausias savo gyvenimo paletes. Tai tėvai, draugai ir mokykla. Lietuvoje jaunimas labai atviras ir šiuolaikiškas. Noriai susipažįsta su naujovėmis. Pastebėjau ir tai, kad paaugliai puikiai kalba angliškai. Nors visada dirbame ir su vertėju, bet Lietuvoje su vaikais bendrauju tiesiogiai“, – įspūdžiais dalijosi mokymų vadovė.

Kursai skirti jauniems žmonėms nuo 14 iki 18 metų. Pasak psichologės, tokius kursus nuspręsta organizuoti dėl šio amžiaus tarpsnio sudėtingumo ir jauno žmogaus organizme vykstančių pokyčių. Paaugliai neretai nesupranta, kas vyksta su jų kūnais ir mintimis. Prasideda savęs ieškojimai, kurie, pasukus klaidingu keliu, gali baigtis priklausomybių ligomis.

Būdama trijų vaikų mama I.Pawluk žino: su tokio amžiaus vaikais itin sunku bendrauti. Daugelio tėvų daroma klaida – tai nuolatinis spaudimas.

Moko tėvus supratingumo

„Jaunas žmogus šiandien ir taip patiria daug streso. Jam reikia būti pačiam geriausiam, greičiausiam, nuostabiausiam. Jis turi gerai baigti mokyklą, puikiai išlaikyti egzaminus, įstoti į geriausią universitetą, mokytis puikiai ir niekada nenuvilti. Šiandien ir šešiamečiai vaikai patiria gana didelį spaudimą dėl ateities perspektyvų ir planų siekimo“, – atvirai kalbėjo I.Pawluk.

Pašnekovė pripažino, kad dėl visų minėtų priežasčių mokymai reikalingi ne tik vaikams, tačiau ir jų tėvams. Šie turėtų išmokti domėtis savo atžala, išklausyti ir nesmerkti. Palaikymas ir mokėjimas susikalbėti – tai raktas į puikius tarpusavio santykius šeimoje.