Duomenų mokslininkas: mokykloms dėmesio skirti reikia daugiau, stovėjimas basomis – ne išeitis

Anot matematiko, vienas teigiamų pandemijos aspektų, kad po jos Lietuvoje turėsime puikių duomenų įvairiems vadovėliniams statistikos faktams iliustruoti.

„Panašu, kad su mokyklomis bus galima iliustruoti šiaip gana sudėtingą RDD techniką. Jau prieš metus buvo daug kalbama, kad mokyklos turi neigiamą įtaką epidemijos vystymuisi (atidarytos mokyklos prisideda prie atvejų didėjimo). Tada neturėjome tai iliustruojančių Lietuvos duomenų. Po to visi mokiniai perėjo į nuotolinį mokymą ir apie poveikį buvo sunku kalbėti, – feisbuke rašė V. Zemlys-Balevičius. – O šiais metais buvo atliktas nuostabus eksperimentas per lapkričio mėnesio atostogas. Mokiniai 10 dienų nebuvo mokyklose ir susirgimų skaičiai pradėjo krist. Ir gana radikaliai. Po dviejų savaičių grįžus mokiniams į mokyklas, 10-19 metų amžiaus grupėje jau prasideda atvejų kilimas, o visose kitose amžiaus grupėse atvejų kritimas sustojo. Dabar bus įdomu stebėti, kas bus toliau ir ar tas pats efektas pasikartos per kitas atostogas. Ir ne, aš nesakau, kad reikia mokinius uždaryti namuose. Bet akivaizdu, kad mokykloms dėmesio skirti reikia daugiau. Stovėjimas basomis prie Prezidentūros – ne išeitis.“

„Facebook“ nuotr.

Primename, kad trečiadienį priešais Prezidentūrą kelios dešimtys protestuotojų susirinko prašyti šalies vadovo Gitano Nausėdos pagalbos – jie tikisi, kad prezidentas kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės patvirtintos tvarkos, kuria galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų.

Prieš galimybių pasą vaikams nuo 12 metų protestuojančios mamos prieš savaitę buvo susirinkusios ir prie Vyriausybės. Jos teigė, kad galimybių pasas vaikams gali paskatinti diskriminaciją.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Šalin rankas nuo mūsų vaikų“, – tokie užrašai buvo matomi ir mamų plakatuose, kurios trečiadienį vėl rinkosi prie Kauno miesto savivaldybės.

Panašūs protestai trečiadienį turėjo vykti ir Klaipėdoje, Šiauliuose bei Kėdainiuose.

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų antradienį skelbtų duomenų, bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 558 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, savaitę anksčiau jų buvo 687.

Praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia aktyvių protrūkių buvo registruota ugdymo įstaigose – 250, t. y. apie 38 proc. mažiau, lyginant su savaite prieš tai. NVSC teigimu, tai rodo, jog padėtis ugdymo įstaigose stabilizavosi ir pamažu gerėja.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuoti aktyvūs protrūkiai siekė beveik 19 proc., skaičiuojant nuo visų registruotų aktyvių protrūkių, kai ankstesnėmis savaitėmis – apie 15 procentų. Daugumoje šių protrūkių yra fiksuota iki 10 susijusių pirminių atvejų. Daugiausiai jų fiksuota Kauno, Vilniaus ir  Klaipėdos apskrityse.