A. Dulkys: „neužsiliūliuokim“ vasara ir gerėjančiais skaičiais

„Turint omenyje sergamumo ir kitų požymių tendencijas, kurias dabar matome, ir tai, kad per birželį irgi tikimės reikšmingo vakcinavimo procento, tai, kas žino, galbūt jau birželis bus paskutinis karantino mėnuo. Man asmeniškai, tikrai labai to norėtųsi. Tad jei mes visi kartu norėsim, gal taip ir įvyks“, – antradienio popietę laidoje LNK „Info diena“ teigė A. Dulkys.

– Ministre, kaip jūs apibūdintumėte epidemiologinę situaciją šalyje?

– Ji šiuo metu yra gerėjanti. Gerėjanti dėl visų mūsų pastangų ir dėka to, kad masė žmonių laikosi rekomendacijų. Mums pavyko labai stipriai padidinti testavimo apimtis, kurios taip pat padeda kovoti su pandemija. Bet, matyt, neturėtume „užsiliūliuoti“ vasaros nuotaikomis. Suprantu ir visiems linkiu gerų atostogų, bet tie, kurie esame įsitraukę į pandemijos valdymą, tikrai apie atostogas negalvojame.

– Tai jūs šią vasarą penkių savaičių atostogų neplanuojate?

– Ne. Mano kolega paatostogavo, dabar reikia atidirbti.

– Čia, žinoma, buvo ironija. Bet, ministre, vis dar daugiausiai miršta vyresnio amžiaus ir nepaskiepyti žmonės, kurie pasiskiepyti galėjo jau seniai. Kodėl ir ką žadama daryti?

– Visų pirma, tikimės, kad žinia ir vis plačiau sklindanti informacija apie tai, kiek mažai žmonių sunkiai suserga arba kaip yra sumažėjęs mirtingumas tarp tų, kurie pasiskiepijo, turėtų paskatinti žmones irgi tą padaryti. Kitas dalykas, apie kurį kalbamės su savivaldybėmis ir žiūrime, kuo galime visi kartu prisidėti, tai yra pavežėjimo problema – žmonių, gyvenančių atokiuose Lietuvos kampeliuose, pasiekimo problema. Matyt, jau esame tame etape, kai mobilios komandos, atvykstančios į vietas, turėtų daugiau vakcinuoti, o ne mes tikėtumėmės, kad žmonės atvyktų į vakcinavimo vietą.

– Bet kažkokios intensyvesnės strategijos šio amžiaus grupės klausimu nėra ruošiama, viskas yra paliekama taip, kaip buvo?

– Kalbame apie įpročius ir pasitikėjimą. Manau, kad individualus kontaktas, atvykstančios mobilios grupės, gydytojo, pagalbininko, kaimyno, šeimos gydytojo, miesto mero ir seniūno nuomonė tam žmogui tikrai yra svarbesnė, nei kažkokie plakatai ar reklaminiai klipai. Manau, kad gyvo kontakto intensyvinimas turėtų labiau prisidėti.

Dabar Vyriausybė stengiasi, kad būtų paliečiamos visos sritys: ir kultūra, ir švietimas, ir verslas.

– Ministre, dar truputėlį šia tema. Jau yra įvesta daug atlaisvinimų, verslai tikrai turi daugiau laisvės, nei turėjo metų pradžioje. Ką dar artimiausiu metu planuojama daryti?

– Dabar jau žiūrime kompleksiškai. Suprantu viešumoje buvusią kritiką, kad, neva, Vyriausybė daugiau dėmesio skiria verslam negu švietimui. Tačiau yra viena objektyvi tiesa, kad švietimui pradžioje buvo sunku pritaikyti kažkokias priemones, nes neturėjome galimybės testuoti – nebuvo testų, algoritmų ir galimybių. Dabar Vyriausybė stengiasi, kad būtų paliečiamos visos sritys: ir kultūra, ir švietimas, ir verslas. O pagrindinis principas yra dirbti nuosekliai.

– Ministre, kita tema. Kodėl tik po dviejų savaičių buvo nušalintas Respublikinės Šiaulių  ligoninės vadovas. Kažkam prireikė dviejų savaičių karantino apmąstyti įvykius, ar kaip?

– Aš manau ir tikiu, kad visi šios istorijos dalyviai nuoširdžiai nori sužinoti tikrąją tiesą ir kad ji būtų objektyvi.

Kadangi šiomis dienomis buvo nemažai informacijos, papildomų pranešimų, norėjosi įvertinti visą informaciją. Beje, ir per praėjusią savaitę atsirado papildomų veiksmų, nes mes bendradarbiaujame ir su Valstybine darbo inspekcija.

Mobingas yra tikslingas ir sisteminis reiškinys. Ir ne toks paprastas.

– Gerai, ministre, tuomet paklausiu truputėlį kitaip. Nusižudė jauna medikė, kuri paliko laišką. Tikėtina, kad tai įvyko dėl mobingo. Ar tai jums nėra pakankamas argumentas, ar tai jūsų neįtikina, kad jei darbuotojai renkasi kraštutines priemones, tai su vadovybe nėra viskas gerai?

– Mobingas yra tikslingas ir sisteminis reiškinys. Ir ne toks paprastas. O būtent kaltinimas privedimu prie savižudybės yra ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl, atmetus visas emocijas, noriu pasakyti, kad mes atliksime tyrimą tikrai objektyviai, sąžiningai ir būtent tam reikėjo viską įvertinti.

Duosiu labai paprastą pavyzdį: mane taip pat bandė įtikinti, kad aš taip pat esu gavęs laišką, kuriame buvo kalbama apie mobingą. Tačiau jį įvertinus ir patikrinus, paaiškėjo, kad jame jokios informacijos apie mobingą nebuvo. Jame buvo informacija apie tai, kad yra vykdoma reorganizacija, kuriai nepritaria darbuotojai. Tai reiškia, kad mes tikrai turime pagalvoti, ką esame padarę ne taip, kad išgyvenantys didelius krūvius žmonės net nedrįsta to parašyti.

Ką mes darome ne taip, kad žmonės nepasitiki, kad kalba apie mobingą, bet kai reikia jį paliudyti, staiga tie liudijimai dingsta.

– Gerai, ministre, bet, visgi, visa aplinkinė situacija, medikų nuomonės… Jums prireikė dviejų savaičių ir dar papildomos teisėsaugos informacijos, kad jūs galėtumėt priimti sprendimą. Kodėl jums neužteko medikų argumentų, kurie sakė, kad organizacijos viduje nėra gerai?

– Informacijos, kad viduje nėra gerai, viešumoje buvo daug, bet ji tuo pačiu buvo ir kintanti. Mes visus tuos vertinimus surinkome, konsultavomės su Valstybine darbo inspekcija, žiūrėjome pastarųjų dviejų metų visus buvusius tyrimus. Deja, nuliūdino tai, kad dauguma jų Valstybinėje darbo inspekcijoje taip pat baigėsi niekuo, nes po pareiškimo, kuomet reikia įrodyti, pasirodo, kad jau nėra tų įrodymų. Čia, matyt, yra vieta, kurioje mes turime pagalvoti, kas yra ne taip su kai kuriais mūsų teisės aktais ar mobingo sąvoka, pagalba žmonėms. Ką mes darome ne taip, kad žmonės nepasitiki, kad kalba apie mobingą, bet kai reikia jį paliudyti, staiga tie liudijimai dingsta.

Noriu, kad suprastumėt teisingai. Visų pirma, galvoju, ką daro mūsų valdžia ne taip, ką mes darome ne taip, kad žmonės yra praradę pasitikėjimą.

– Bet, ministre, jūs mobingo problemą medicinos sistemoje pripažįstate? Ar galvojate, kad tai yra per daug išpūstas reikalas, nes tai buvo, yra ir bus?

– Tai yra bendra kultūrinė problema. Tiek patyčios, tiek psichologinis smurtas, tiek mobingas tikrai nėra būdingi vien tik sveikatos apsaugos sistemai, tai yra pasklidę po visas sritis.

Nemeluokime sau, savižudybė yra sudėtingas reiškinys. Jis neįvyksta per vieną dieną.

– Ministre, kalbėkime apie sveikatos apsaugos sistemą, už kurią jūs esate atsakingas.

– Jeigu kalbame apie sveikatos apsaugos sistemą, tuomet šie įvykiai yra dar liūdnesni, nes būtent kas daugiau, jei ne sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys žmonės, ir turėtų mokėti geriausiai identifikuoti mobingo problemą ir, visų pirma, padėti ir ištiesti ranką savo kolegai, perskaityti jo ar jos intencijas.

Nemeluokime sau, savižudybė yra sudėtingas reiškinys. Jis neįvyksta per vieną dieną. Žmogus nueina ilgą kelią, kol priima šį sprendimą, kurio negalime romantizuoti, bet turime jį išsiaiškinti.

– Labai trumpai, pabaigai, ministre, ko jūs tiksliai imsitės, kad mobingo problema būtų išspręsta?

– Jeigu kalbame apie Šiaulių atvejį, visų pirma, dėl objektyvumo mes ne tik keičiame vadovą, bet siunčiame administratorių, kuris išvis nėra susijęs su Šiaulių ligonine, gal netgi pačiuose Šiauliuose yra buvęs tik kartą gyvenime. Toliau tęs darbą pokyčių inicijavimo grupė, nes norėčiau, jog išsiaiškintume tiesą ne tik apie Šiaulius, bet kad tai taptų tam tikru sąjūdžiu, judėjimu, kelione per visas gydymo įstaigas ir mėginimu šitą klausimą spręsti visoje sistemoje.