- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki.
Ryškios spalvos, vis išmanesni prietaisai ir lengviau įkandamos programavimo užduotys. Dirbtinis intelektas pamažu skverbiasi visur. Ne išimtis ir psichologinės konsultacijos.
„Mes dar su juo labai pažindinamės, bet jis jau gali ir yra naudingas. Žinau kolegų, kurie naudoja balso atpažinimo technikas, technologijas, dirbtinis intelektas padeda jiems įvertinti, pavyzdžiui, kiek pacientas šiuo metu patiria nerimo arba streso“, – kalbėjo psichologė Ugnė Juodytė.
„Kitas dalykas, tai gali būti tie tokie „mini ChatBot“, kur galima kalbėtis. Net jeigu pasižiūrėjus į patį pirmą „ChatGPT“, galima jo paklausti, aš skundžiuosi tuo ir tuo, ką man daryti“, – teigė psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Vis garsiau kalbama, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti ir pačius psichologus. Per studijas patiriamas stresas pas juos nuveda ir ne vieną studentą. Vilnietė Dovilė svarstė, kas būtų, jei vietoje žmogaus konsultaciją vestų dirbtinis intelektas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kalbant apie psichologą, tai yra privatu ir yra konfidencialumas. Manau, ta informacija yra išsaugoma daugeliu atveju, o su dirbtiniu intelektu yra rizikos, nes tikrai gali nutekėti informacija, negali žinoti“, – šnekėjo Dovilė.
Dovilė dalijosi draugų patirtimi. Sakė, kad psichologą keisti teko ne kartą. Tačiau konsultacijų su dirbtiniu intelektu nenorėtų nei ji pati, nei jos draugai.
„Tu gali paklausti, kaip tavo diena, kaip kažkas. Tau nepasakys rimtų dalykų ir nematys kaip tu jautiesi. Čia, manau, yra labai svarbu palaikyti tą žmogišką ryšį, kas su dirbtiniu intelektu nelabai išeitų. Labiau būtų tokie paviršutiniai dalykai“, – sakė Dovilė.
Tačiau specialistai tikina, kad bent kol kas dirbtinis intelektas žmogaus nepakeis. Mat, kai kuriuos pacientų simptomus atpažinti ne taip lengva, o neretai vien žodžių nepakanka.
„Psichologai savo darbe labai remiasi ir kūno kalba. Kartais žmogus sako vienus dalykus žodžiais, o jo visas kūnas, visa kūno kalba sako, kad yra kitaip“, – nurodė VU Docentas, psichologas Jonas Eimontas.
„Yra daug signalų. Nėra taip, kad tekstas priimamas tiesiog taip, kaip parašytas. Galbūt jis parašytas vienaip, bet jo reikšmė yra kitokia. Žmogus kitokią reikšmę buvo uždėjęs ir tada tas kalbos modelis bando spėlioti“, – tikino psichoterapeutas.
Baiminamasi ir dėl emocijų trūkumo. Mat nenumatytiems atvejams, dirbtiniam intelektui pritrūktų plano B.
Kalbant apie psichologą, tai yra privatu ir yra konfidencialumas. Manau, ta informacija yra išsaugoma daugeliu atveju, o su dirbtiniu intelektu yra rizikos, nes tikrai gali nutekėti informacija, negali žinoti.
„Dirbtinis intelektas neturi tokio moralinio kompaso. Jam galima nustatyti tokias taisykles, kurių jis turi laikytis, bet moralinio kompaso jis neturi“, – šnekėjo J. Eimontas.
„Kažkokio individualizuoto emocijos atpažinimo nelabai galime tikėtis. Nebent turėsime labai daug pavyzdžių. Jeigu tikrai tuos pacientus galėtume rikiuoti į stereotipines grupes, tai turbūt teoriškai galima padaryt ir tokį algoritmą“, – aiškino „Vilnius Tech“ profesorius Artūras Serackis.
Klausimų kelia ir paciento pateikti duomenys. Kas užtikrins jų saugumą, o duomenims nutekėjus, prisiims atsakomybę?
„Dirbtinis intelektas nelabai prisiima atsakomybę už tai, ką jis rašo. Tuomet, kas gali paneigti, kad turėdami blogų ketinimų, galime apmokyti dirbtinį intelektą su kita medžiaga“, – pabrėžė A. Serackis.
„Visada įmonės pačios stengiasi užtikrinti kokybę. Turbūt vienas svarbesnių dalykų, reiktų nepamiršti, kad ta atsakomybė neišnyksta tiesiog atsiradus naujai technologijai“, – aiškino Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys Ruslanas Abdrachimovas.
Visgi, ekspertai sako, kad nors rizikų ir yra, dirbtinis intelektas padėti gali.
„Dabar rizika yra klaidos, tiesiog, paprastos klaidos, bet, manau, kad čia labai geras tandemas. Jeigu dirbtinis intelektas ir žmogus susijungia, manau, kad pacientas iš to gali labai daug laimėti“, – sakė U. Juodytė.
„Tikrai galėtų pakeisti, kad ir atsakinėti į skambučius psichologui nereikėtų, paskirstyti psichologų darbo krūvį. Tokių sistemų jau dabar būtų galima turėti“, – nurodė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys.
2024 metais daugiausiai inovacijų tikimasi vaizdo ir video kūrimo srityje. Prieš savaitę pasirodė naujas dirbtinio intelekto modelis. Vaizdo įrašus jis kuria pagal žmogaus pateiktą scenarijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai5
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...