- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dažnas tikriausiai esame girdėję sakant, kad reanimatologai – prie mirties įpratę gydytojai. Šis teiginys teisingas tik vieninteliu aspektu – šiame skyriuje mirtis yra dažna. Kaip sekasi dirbti tokioje aplinkoje, kuo ypatingas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojo darbas?
Dažnas tikriausiai esame girdėję sakant, kad reanimatologai – prie mirties įpratę gydytojai. Šis teiginys teisingas tik vieninteliu aspektu – šiame skyriuje mirtis yra dažna. Kaip sekasi dirbti tokioje aplinkoje, kuo ypatingas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojo darbas?
Trijų dalių „grandinėje“ svarbiausi – donorai
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių gydytojus atsakingiausias darbas užgriūva ruošiant donorus. Jiems tenka mirusiojo artimųjų prašyti paaukoti organus donorystei, o gavus sutikimą – tinkamai išlaikyti donorą, kad jo organai tiktų persodinti. Gydytojai reanimatologai yra tarsi pilkieji kardinolai – jiems priklauso nepaprastai svarbus vaidmuo donorystės procese, tačiau viešai jų darbas yra tarsi nematomas.
Organų donorystės ir transplantacijos procesas – trijų dalių „grandinė“, kurioje ją sudarančios dalys negali egzistuoti viena be kitos: recipientai (ligoniai, laukiantys transplantacijos), gydytojų transplantologų komanda ir donorai. Svarbiausioji jos dalis – donorai: jei jų nebūtų, sergančių žmonių gyvybių išgelbėti būtų neįmanoma, kad ir kokie puikūs būtų transplantacijas atliekantys chirurgai, kad ir kiek recipientų lauktų operacijų – tiesiog nebūtų ką transplantuoti.
Ir mirštantį žmogų, ir laukiantįjį transplantacijos galima būtų vadinti gydytojo reanimatologo ligoniais. Nors laukiančių transplantacijos šie gydytojai nemato – jie gydomi kitose ligoninėse. Tačiau jų išgelbėta gyvybė gydytojui reanimatologui tarsi savitas atpildas – vieno išgelbėti nepavyko, tačiau galbūt gali gyventi kitas. Skirtingų ligoninių gydytojai pateikia savo požiūrį į donorystę, į pokalbį su artimaisiais, į savo – gydytojo reanimatologo darbą.
Pirmasis pokalbis – su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėju Tomu Tamošuičiu. Šios gydymo įstaigos reanimatologų pastangomis per aštuonis šių metų mėnesius užregistruoti 38 potencialūs donorai, iš jų 22 tapo efektyviais. Tai kol kas geriausias šiųmetinis rodiklis Lietuvoje.
Gydytojas turi tikėti donorystės idėja
Kas lemia tokį sėkmingą šios ligoninės gydytojų reanimatologų darbą, gerus donorystės rezultatus? T. Tamošuitis neabejoja: sėkmingas donorystės procesas įmanomas tuomet, kai jame dalyvaujantys gydytojai reanimatologai patys tiki kilnia organų donorystės idėja ir šiame procese dalyvauja iš pašaukimo, o ne formaliai. „Aš šimtu procentų pritariu organų donorystei, nes nematau jokios objektyvios priežasties jai nepritarti“, – savo įsitikinimus dėsto jis. Be to, artimieji, į kuriuos kreipiamasi dėl donorystės, jaučia, kada gydytojas su jais kalba „tik iš pareigos“, o kada – pats tikėdamas tuo, dėl ko kreipiasi.
Ir jo vadovaujamame skyriuje yra gydytojų, kuriems mieliau gydyti gyvus pacientus, o ne, žmogui mirus (itin dažnai – naktį), imtis papildomos atsakomybės – inicijuoti jo donorystės procesą: kalbėti su artimaisiais, gavus leidimą donorystei – tinkamai išlaikyti ir paruošti donorą. „Jei žvelgtume formaliai, pagal pareigybės aprašymą visi reanimacijos skyriaus gydytojai turėtų dalyvauti donorystės procese. Tačiau jei gydytojas šia idėja netiki, jam per sunku tai daryti – neverčiame. Juk tai iš tiesų psichologiškai labai sunkus, įtemptas darbas“, – sako T. Tamošuitis. Jis džiaugiasi, kad donorystės idėją labai entuziastingai palaiko jauni gydytojai – tai teikia vilties, kad ateityje donorystės situacija bus dar geresnė.
Sunkiausia – pokalbis su mirusiojo artimaisiais
Pašnekovas neabejoja: kiekvienam medikui, o juo labiau – dirbančiam reanimacijos skyriuje, svarbiausia ne tik profesionalumas, bet ir žmogiškosios savybės. „Su pacientais, jų artimaisiais reikia stengtis bendrauti taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi“, – elementaria gyvenimo tiesa vadovaujasi T. Tamošuitis.
Gydytojai reanimatologai, dirbdami skyriuje, kuriame gydomi ypač sunkių būklių ligoniai, jaučia didelę atsakomybę ir įtampą dėl ligonių sveikatos. Neretai dėl sunkių ligų ar traumų ligonių išgelbėti nepavyksta. Gydytojų pareiga pranešti apie užgesusią gyvybę artimiesiems. Tada laukia pokalbis apie organų donorystę. Gydytojas sako, kad gerbia ir pateisina bet kokį giminių apsisprendimą. Tačiau pokalbio tikslas – gedintiesiems suprantamai paaiškinti, kas ir kodėl įvyko, kad artimasis mirė. Su sielvarto apimtais žmonėmis kalbėti nėra lengva, tai yra paaiškinama ir moksliškai – žmogus išgyvena gedėjimo stadijas. Pirmoji – šokas, kai realybė atrodo netikra. Antroji – fakto neigimas, netikėjimas, kad taip įvyko. Trečioji – pyktis, nepasitenkinimo jausmas. Ketvirtoji stadija – derybos, mintys, kaip paveikti realybę. Penktoji gedėjimo stadija – liūdesys, praradimo įsisąmoninimas. Šeštoji stadija – susitaikymas su įvykiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...