- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo trylikos užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nuo vienintelės meningokokinės B infekcijos pasiskiepyta daugiau nei užpernai – 1,12 proc.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, palyginti 2020 m. ir 2021 m., vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų. Paskiepytų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvimečių sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 proc., o septynmečių – nuo 90,53 iki 88,37 proc. Mažiau paskiepyta naujagimių nuo hepatito B – nuo 95,22 iki 92,52 proc. Pakilimas fiksuotas tik paskiepytų nuo meningokokinės B infekcijos (1 m.) gretose – nuo 74,97 iki 76,09 proc.
„Viena iš šios neigiamos tendencijos priežasčių – mažėjantis pasitikėjimas skiepais, atitinkamai ir patikimos informacijos stoka. Viešojoje erdvėje yra gausu kontrastingos informacijos apie skiepus bei klaidinančios informacijos kurstomų ginčų apie vakcinų saugumą, kas ypač trikdo visuomenę ir sukelia nepagrįstų abejonių dėl skiepijimosi naudos“, – komentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Anot jos, vakcinacijos apimtys pirmiausiai ėmė mažėti dėl pandemijos – tėvai nebevedė vaikų skiepytis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, mat baiminosi užsikrėsti COVID-19. Taip pat trūko informacijos dėl galimybės tęsti rutininius skiepus karantino metu, o dėl koronavirusu sergančių medikų bei apsunkintos galimybės patekti pas šeimos gydytojus sutriko sveikatos priežiūros paslaugos.
Kyla grėsmė grįžti užkrečiamosioms ligoms
NVSC duomenimis, 2020 metais kokliušu sirgo 67 žmonės, iš kurių 52 vaikai, 2021 m. susirgimų šia infekcija nefiksuota. Užpernai tymais sirgo du gyventojai, pernai užsikrėtusiųjų nebuvo. Epideminiu parotitu 2020 m. sirgo devyni, iš kurių septyni – vaikai, 2021 m. – du suaugusieji ir vienas vaikas. 2020 metais hepatitu B susirgo dešimt gyventojų, iš kurių vienas – vaikas, o 2021 m. – devyni suaugusieji. Užpernai meningokokine infekcija užsikrėtė dvylika žmonių, iš kurių septyni – vaikai, o pernai – vienuolika gyventojų, iš kurių keturi – vaikai. Galiausiai užpernai sirgusiųjų stablige nebuvo, bet pernai fiksuotas vienas ligos atvejis.
„Kol kas augimo užkrečiamosiomis ligomis nefiksuojame, tačiau tai nereiškia, jog tai negresia artimiausioje ateityje. Kaip žinia, priemonės, naudotos sustabdyti COVID-19 pandemijos plitimą, sustabdė ir kitų infekcijų cirkuliaciją visuomenėje. Tačiau atsisakius šių priemonių ir toliau negrįžtant prie rutininių skiepų, kyla grėsmė išaugti sergamumui užkrečiamomis ligomis, kurios valdomos skiepais. Mažėjant skiepijimo apimtimis, mažėja ir kolektyvinis imunitetas visuomenėje“, – aiškina D. Razmuvienė.
Pasak ekspertės, profilaktinių skiepijimų atidėjimas ir pertrūkiai gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius, sunkius ligų atvejus bei komplikacijas, to rezultatas – padidėjusi našta sveikatos priežiūros sistemai. Negana to, išaugęs antibiotikų poreikis gydant užkrečiamąsias ligas spartina visuomenės atsparumą antibiotikams.
„Užkrečiamųjų ligų kontrolės tikslas – mažinti naštą sveikatos sistemai ir visuomenei. Privalome visomis išgalėmis mažinti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, jų paplitimą, sukeliamą neįgalumą bei mirtingumą“, – pažymi D. Razmuvienė.
Vakcinacijos nuo stabligės apimtys – nepakankamos
Epidemiologė ragina atkreipti dėmesį į 1-erių, 6-7-erių, 15-16-ikos metų nepaskiepytųjų nuo kokliušo, difterijos ir stabligės vaikų grupes, mat skiepijimo apimtys yra nepakankamos.
„Nors valstybė finansuoja vakciną nuo difterijos ir stabligės, vis mažiau žmonių tuo pasinaudoja. Dar mažiau yra žinančių, kad nuo šių infekcijų reikia revakcinuotis kas dešimt metų. Nepaisant to, kad gydymas nuo stabligės yra, efektyviausia priemonė nuo šios infekcijos vienareikšmiškai yra skiepai. Ši vakcina sumažina tikimybę susirgti stablige net iki 95 proc., net jei sukėlėjas ir patenka į audinius“, – pabrėžia ji.
D. Razmuvienė primena, kad stablige galima užsikrėsti per žemėmis užterštas žaizdas, nes šios ligos sukėlėjo sporos gali išbūti dirvoje iki trejų metų, jos yra atsparios temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Stablige susergama sukėlėjui patekus į žaizdą, o šia infekcija gali susirgti visi nepasiskiepijusieji, sunkiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.
„Didžiausia grėsmė užsikrėsti kyla dirbantiems žemės ūkio darbus, soduose prie namų, todėl stabligės atvejai dažniausiai fiksuojami šiltuoju metų laiku. Pagrindinis stabligės simptomas yra raumenų spazmai, o jei tai kvėpavimo raumenys – pacientui gresia mirtis“, – sako ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
COVID-19 statistika: 52 nauji atvejai, mirė du žmonės1
Per praėjusią parą nustatyta 52 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Ilgą laiką žaizdas besigydantiems pacientams bus kompensuojama daugiau gydomųjų tvarsčių
Nuolat ar ilgą laiką žaizdas gydyti turintys pacientai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, nuo liepos 1-osios gaus daugiau kompensuojamųjų tvarsčių nei dabar. ...
-
COVID-19 statistika: 477 nauji atvejai, mirė vienas žmogus6
Per praėjusią parą nustatyta 477 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Į Lietuvą beždžionių raupų užkrato laivais dar neatplukdė: nerimą ir vėl kelia COVID-1931
Šią savaitę į Klaipėdą atplaukusio užsienio laivo jūrininkui pasireiškė labai panašūs ženklai į beždžionių raupų simptomus. Tačiau uostamiesčio medikai jį apžiūrėję nuramino – tai ne ši liga. Tačiau neri...
-
PSO ragina imtis skubių veiksmų Europoje dėl beždžionių raupų9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paragino imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią beždžionių raupų plitimui Europoje, pažymėdama, kad per pastarąsias dvi savaites jų atvejų padaugėjo tris kartus. ...
-
Lietuva – antroje vietoje pagal mokinių rūkymą: gydytojai įspėja apie pasekmes5
Lietuvoje populiarėjant kaitinamam tabakui ir elektroninėms cigaretėms, medikai pataria neapsigauti – 80–90 proc. vėžio atvejų priežastis – rūkymas. Rūkaliai 20 kartų dažniau nei nerūkantieji suserga plaučių vėžiu, prane&scaro...
-
Kauniečiui diagnozuota reta liga: galėjo užsikrėsti įkandus kraujasiurbiui vabzdžiui1
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad šiemet birželio 30 d. kauniečiui diagnozuota reta liga – tuliaremija. ...
-
Karštis: kaip atsivėsinti ir nepraleisti vasariško savaitgalio sergant?
Atėjus karščiams, puolame vėsintis ledais, šaltais gėrimais, kondicionieriais ir maudynėmis vėsiuose vandens telkiniuose. To pasekmė – skaudanti gerklė ir varvanti nosis. Kaip vėsintis, kad nesusirgtume? Pataria vaistininkė. ...
-
Koronaviruso statistika: nustatyta 412 naujų užsikrėtimo atvejų, mirė vienas žmogus2
Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje nustatyti 412 naujų COVID-19 užsikrėtimo atvejų: 342 žmonės užsikrėtė pirmą kartą ir 70 – pakartotinai, rodo penktadienį Statistikos departamento skelbiami duomenys. Nuo šios infekcijos mir...
-
Pokyčiai: sergantys cukriniu diabetu gliukozės kiekio stebėjimo sistemas gaus nemokamai1
Nuo liepos 1-osios nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus kompensuojama visiems gyventojams, sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu. Pacientai, įpratę matuoti gliukozę imant kraują i...