Autistams Klaipėdoje - nauja viltis

Į gyvenimą iš autizmo vaikus susigrąžinti padeda ABA terapija

Autizmu sergančius vaikus gydo ne vien delfinai, bet ir prieš metus mūsų mieste pradėta taikyti ABA sistema, kurią „importuoti“ klaipėdiečiams teko iš tolimosios Australijos. Pagal prieš metus pradėtą taikyti naują sistemą uostamiestyje dirba trys autizmu sergančius vaikus auginančios šeimos.

Vaikas pasikeitė

ABA sistemos pradininkė uostamiestyje Eglė negali atsidžiaugti per metus labai pasikeitusiu savo septynerių metų sūnumi, sergančiu autizmu. „Anksčiau negalėjau įsivaizduoti, kad su savo vaiku galėsiu sėdėti dvi valandas kartu ir formuluoti sakinius, atlikti kategorijos rūšiavimo užduotis. Mano sūnus išmoko savarankiškai dirbti. Dabar jis pusvalandį gali dirbti pats sau vienas. Padaręs užduotis ateina pas mane ir sako: „Mamyte, aš baigiau“. Fantastika! Anksčiau nė neįsivaizdavau, kad taip galėtų būti“, - džiūgavo Eglė.

Tokie rezultatai buvo pasiekti pradėjus dirbti pagal daktaro Ivaro Lovas (Ivar Lovaas) sukurtą ABA (applied behavior analysis – taikomoji elgesio analizė) sistemą.

Susirado pati motina

Viskas prasidėjo nuo to, kad Eglė atsitiktinai sužinojo apie lietuvių kilmės psichologę iš Australijos Jūrą Tender, taikančią autizmu sergantiems vaikams visame pasaulyje pripažintą ABA sistemą, ir pakvietė atvykti į mūsų šalį.

Pernai į Lietuvą atvažiavusi J.Tender surengė seminarą, skirtą vaikus su minėta negale auginantiems tėvams. Ji suteikė išsamią informaciją, kaip dirbti pagal ABA sistemą, kaip bendrauti su vaiku, serga autizmu. Tąkart J.Tender apžiūrėjo tris autizmu sergančius vaikus, įvertino jų intelekto, kalbos išsivystymą, sugebėjimus, elgesio problemas ir nurodė, kaip su kiekvienu vaiku dirbti.

J.Tender pasakojo, kad ABA sistema yra labai paprasta. Dirbant pagal ją vaikas mokomas ką nors daryti, už pasiekimus duodant tam tikrą atlygį.

Pradžioje vaikai dirbti priverčiami duodant jiems mėgstamą skanėstą ar daiktą, vėliau už padarytus darbus pakanka pagyrimo. Taikant ABA sistemą vaikai išmokomi suprasti reiškinių priežastį, eigą ir pasekmę, ko paprastai autizmu sergantys žmonės nesuvokia.

Pagal šią sistemą su autizmu sergančiais vaikais tėvai ir pedagogai turi dirbti kasdien po trisdešimt keturiasdešimt valandų per savaitę.

Tik daug ir kantriai dirbant galima pasiekti gerų rezultatų.

Įsitraukė ir mokykla

Pagal individualias J.Tender paskirtas programas tėvai su vaikais dirbo metus, kiekvieną atžalų pasiekimą fiksuodami dienynuose. Kasdien buvo žymima, ko vaiką ketinta išmokyti, ar jis užduotis įvykdė. Kas du mėnesius į Lietuvą atvažiuodavo terapeutė iš Škotijos, kuri patikrinusi dienynų duomenis ir vaikų pasiekimus, pasikonsultavusi su J.Tender skirdavo vaikams naujas užduotis.

Neseniai pati J.Tender atvyko į Klaipėdą pasižiūrėti, kaip sekėsi ugdyti vaikus, kokią pažangą jie pasiekė. Psichologė taip pat konsultavo tėvus bei pedagogus, kaip vaikus ugdyti toliau.

Pagal ABA programą pradėto ugdyti Eglės sūnaus pasiekimus greitai pastebėjo ir privati mokykla „Svetliačiok“, kurią berniukas pradėjo lankyti pernai. Mokykloje, kur šiuo metu mokosi devyni autizmu sergantys vaikai, taip pat buvo susidomėta ir pradėta taikyti ABA sistema.

Pasiekimai stebinantys

J.Tender sakė, kad ABA sistema yra sena, tačiau ji nuolat tobulinama.

ABA - veiksmingiausia priemonė ugdant autistus, kurią galima pritaikyti bet kokio amžiaus žmogui, bet geriau pradėti taikyti kiek įmanoma anksčiau. Kuo anksčiau pagal šią sistemą bus pradėta dirbti, tuo geresnių rezultatų įmanoma pasiekti. Jeigu pagal ABA sistemą dirbsi su 2,5–3 metų vaikais, jų būklė gali pagerėti taip, kad ateityje ligoniai visiškai nesiskirs nuo sveikų savo bendraamžių.

Ugdomi pagal ABA sistemą autizmu sergantys vaikai pamažu tampa komunikabilūs, susiranda draugų, jiems sekasi mokykloje.

„Kartą padarėme eksperimentą. Dvylika autistų vaikų, kurie, dirbdami pagal ABA sistemą, pasiekė geriausių rezultatų, įleidome į vieną kambarį su dvylika visiškai sveikų ir gabių jų bendraamžių. Palikome juos vienus, o patys slapta filmavome ir stebėjome, kaip jie elgsis. Rezultatas buvo toks, kad negalėjome atskirti mūsų ugdytinių nuo sveikų vaikų. Atlikus kalbos analizę paaiškėjo, kad mūsų vaikai kalbėjo labiau suaugusiems būdinga kalba. Jie pirmieji sugebėjo užmegzti pokalbį, pasiteiraudami, pavyzdžiui, ar jų pašnekovai turi brolių ar seserų“, - pasakojo J.Tender.

Žaidžia futbolą

Psichologė pasakojo, kad daug dirbant pagal ABA sistemą galima pasiekti, rodos, neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, vienas jos pacientas iš Airijos šiuo metu žaidžia futbolą, nepaisant to, kad autistai paprastai neužsiima komandinėmis sporto šakomis.

Kitas labai gabus autizmu sergantis studentas, taikant ABA sistemą, išmoko kalbėti garsiai neberėkdamas. Dažnai autistai nejaučia, kad net su savimi jie kalba taip garsiai, kad girdisi per kelis kambarius.

Turi kalbos problemų

Autizmu sergantys žmonės paprastai fiziškai būna visiškai sveiki, tačiau jie turi nemažai elgesio ir psichologinių problemų, kurias būtina spręsti. „Autistas gali mušti kitą, nesuprasdamas, kad jam skauda. Jie nemoka adekvačiai vertinti situacijos. Psichologė pasakojo, kad sergantys autizmu žmonės dažnai sukoncentruoja dėmesį į visiškai pašalinius, nereikšmingus dalykus. Didžiausia problema yra ta, kad jie nebendrauja, kai kurie net vengia žiūrėti į akis.

Priežastys neaiškios

Autizmo atsiradimo priežastys kol kas neaiškios. Anksčiau manyta, kad ši liga atsiranda dėl išgąsčio arba dėl netinkamo tėvų auklėjimo. Dabar įrodyta, kad autizmas gali būti tik įgimtas.

Pastebėtas įdomus faktas, kad autizmu sergantys vaikai dažniausiai gimsta matematinį mąstymą turintiems tėvams: architektams, matematikams, inžinieriams. J.Tender teigė savo praktikoje tik kartą susidūrusi, kad autizmu sergantis vaikas gimė literatui. Patys autistai taip pat nebūna humanitarai ar oratoriai, tačiau jie neretai būna gabūs tiksliesiems mokslams.

Paklausta, ar tiesa, kad nemažai žymių žmonių, netgi Nobelio premijos laureatų, sirgo autizmu, J.Tender šyptelėjo: „Tai nėra įrodyta, bet mes neretai sakome savo pacientams, kad autizmu sirgo netgi Albertas Enšteinas, paguosdami, kad sirgdami šia liga jie pateko į gerą kompaniją“.