Pastarąjį dešimtmetį nuolat augantis paauglių naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis piką pasiekė COVID-19 pandemijos metu, kai ir pats mokymo procesas persikėlė į nuotolį. Tuomet išryškėjo pernelyg intensyvaus informacinių technologijų naudojimo neigiama įtaka vaikų fizinei ir psichikos sveikatai.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pandemijos metu ne tik padaugėjo depresijos ir nerimo sutrikimų, bet ir žymiai pablogėjo mokinių emocinė sveikata. Išsamiau šia tema kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros vedėja dr. Giedre Širvinskiene.

– Kokie faktoriai turi lemiamos įtakos blogėjančiai vaikų emocinei sveikatai? Ar problema yra per ilgas laikas, kurį vaikai praleidžia internete? Ar yra ir kitų priežasčių?

– Pandemija iš tiesų atnešė daug pokyčių, pasikeitė gyvenimo ritmas, atsirado nežinomybė ir nerimas, daugelio ugdymo įstaigų veikla tapo apribota, ilgai truko nuotolinis mokymas, popamokinė veikla ir būreliai vaikams taip pat tapo apriboti arba persikėlė į nuotolį. Tokie pokyčiai, užsisklendimas namuose, socialinio bendravimo apribojimai didino psichikos sveikatos problemų riziką, padidėjo vaikų nerimas, stresas, depresija, miego sutrikimai. Vaikai daug laiko praleido prie kompiuterių mokydamiesi, o dėl apribotų laisvalaikio galimybių daugiau laiko leisdavo internete ir laisvalaikiu. Perteklinis, probleminis naudojimasis internetu yra siejamas su blogesniais vaikų psichikos sveikatos rodikliais, depresija, nerimu, hiperaktyvumu, žemesniais mokymosi rezultatais. Ir šios sąsajos gali būti abipusės, t. y. perteklinis naudojimasis internetu turi padarinių emocinei būsenai, kita vertus, vaikai, kurie patiria depresiją, nerimą, gali būti labiau linkę daugiau laiko praleisti internete. Taip susidaro uždaras žalingas ratas. Tad nors internetas yra tikrai neatsiejama žmonių gyvenimo dalis, jis gali atnešti ir žalos, ypač vaikams ir paaugliams. Žalos gali atsirasti dėl ilgo internete praleisto laiko, bet ne mažiau svarbus ir skaitmeninis turinys, pvz., beveik apie 90 proc. interneto žaidimų galima rasti agresyvaus turinio. Šiuo metu kompiuterinių žaidimų sutrikimas jau įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikacijos versiją TLK-11 kaip psichikos sveikatos sutrikimas. Daug problemų kyla ir apskritai dėl interneto naudojimo – tai gali tapti probleminiu interneto naudojimu, priklausomybe nuo interneto, kuri yra laikoma viena iš elgesio priklausomybės formų, panašių į kitas, kaip, pvz., priklausomybė nuo azartinių lošimų.

Sudėtinga: G. Širvinskienė pastebi, kad aiškią ribą tarp sveiko ir probleminio interneto naudojimo nelengva nubrėžti. Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar yra tyrimų, leidžiančių daryti skirtį tarp mergaičių / merginų ir berniukų / vaikinų, patiriančių sunkumų dėl interneto, socialinių tinklų probleminio naudojimo? Gal vienos konkrečios priklausomybės formos yra būdingesnės merginoms, kitos – vaikinams?

– Moksliniuose tyrimuose nurodomi tam tikri skirtumai tarp lyčių ir, nors jie neesminiai ir nedideli, yra duomenų, kad vaikinams būdingesnis probleminis, patologinis interneto naudojimas, palyginti su merginomis. Skiriasi ir jų veikla internete, pvz., merginos, palyginti su vaikinais, daugiau laiko praleidžia rašydamos žinutes, e. laiškus, socialiniuose tinkluose, o vaikinai daugiau žaidžia kompiuterinius žaidimus. Merginos labiau linkusios laiką leisti prie išmaniųjų telefonų, joms nustatomi ir didesni priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų balai, o vaikinai daugiau laiko leidžia prie kompiuterių.

Problemų atsiranda, kai interneto naudojimas tampa besikartojantis, kompulsyvus, nekontroliuojamas, kai trukdo kasdienei veiklai, kelia įtampą, psichologinių, socialinių, akademinių sunkumų.

– Vaiko problemas pirmiausiai pastebi tėvai. Kaip ir kada jie gali identifikuoti, kad informacinių technologijų naudojimas vaiko gyvenime jau tampa problema, ir kaip galima užkirsti kelią priklausomybei nuo interneto?

– Jeigu internetas naudojamas konkrečiu tikslu tinkamą trukmę ir nekelia diskomforto, yra naudojamas daugiau kaip pagalbinė priemonė kitiems tikslams, yra aiški takoskyra tarp interneto ir realaus gyvenimo, bendravimo, tada tai nekelia problemų. Vis dėlto aiškią ribą tarp sveiko ir probleminio interneto naudojimo nelengva nubrėžti. Į interneto naudojimą galima žiūrėti kaip į tam tikrą spektrą nuo sveiko iki probleminio naudojimo, iki priklausomybės nuo interneto. Problemų atsiranda, kai interneto naudojimas tampa besikartojantis, kompulsyvus, nekontroliuojamas, kai trukdo kasdienei veiklai, kelia įtampą, psichologinių, socialinių, akademinių sunkumų. Apie rimtą problemą signalizuoja ir tokie požymiai, kaip galvojimas apie veiklą internete išjungus jį; užsisklendimas, jaučiant blogą nuotaiką, nerimą, irzlumą, nuobodulį, kai tenka keletą dienų būti be interneto; nuolatinis noras naudotis internetu ir negalėjimas to kontroliuoti ar išjungti interneto; kai prarandamas susidomėjimas ankstesniais pomėgiais, kyla vis intensyvesnio naudojimosi internetu poreikis norint pasiekti tokį patį pasitenkinimo lygį. Jei problemų jau yra, svarbi psichikos sveikatos ir kitų specialistų pagalba.

Tėvams svarbu nepamiršti, kad vaikus ir paauglius labiau nei suaugusiuosius pažeidžia technologijų naudojimas, nes jų priešakinė kaktinė galvos smegenų žievės sritis, atsakinga už veiksmų kontrolę, dar nėra pakankamai išsivysčiusi. Todėl reikia riboti vaikų praleidžiamą laiką prie kompiuterio ar išmaniojo telefono, naudoti saugų internetą užtikrinančias priemones, kad vaikas nepatektų į nepageidaujamo turinio tinklalapius; svarbu kalbėti, aptarti, ką vaikas veikia internete, įsiklausyti į jį ir paaiškinti rizikas. Svarbu suprasti, kad problema nėra paprasta, tai susiję ir su tam tikrais vaiko įsitikinimais, pvz., būna, kad vaikas galvoja ir jaučiasi taip, jog tik internete iš tiesų yra šaunu, tik internetas yra ta vieta, kur jis gali būti gerbiamas kitų. Tokių minčių nepakeisime vien išjungę vaikui internetą, reikalinga tikrai didelė tėvų išmintis ir specialistų pagalba, siekiant padėti vaikui jaustis ir save vertinti geriau realybėje, o ne internete.

– Ar ugdymo įstaigose turime užtektinai specialistų, galinčių kompetentingai atpažinti priklausomybę nuo skaitmeninių technologijų ar žalingo jų turinio paveiktus vaikus ir gebančių jiems suteikti profesionalią pagalbą?

– Mokyklose tikrai yra puikių specialistų, išmanančių savo darbą ir vaikų naudojimosi internetu problemą, bet informacinės technologijos vystosi, keičiasi sparčiai, atnešdamos ne tik naujų galimybių, bet ir problemų. Mokslininkai atlieka tyrimus šioje srityje nuolat ieškodami naujų atsakymų, tyrinėja ilgalaikius padarinius ir pagalbos galimybes, tad tikrai specialistams labai reikalingos kompetencijos, kaip atpažinti priklausomybę nuo interneto, kaip padėti. Neigiamo skaitmeninės aplinkos poveikio vaiko asmenybei prevencijos ir pagalbos galimų sprendinių paieška vyks ir artimiausiu laiku surengtoje konferencijoje ir mokymuose, kurie bus skirti gilinti pedagogų, švietimo pagalbos ir visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas, leidžiančias atpažinti neigiamą skaitmeninės aplinkos poveikį vaikui ir jam padėti.

Praktinė konferencija

Projektas „Neigiamo skaitmeninės aplinkos poveikio vaiko asmenybei prevencijos ir ankstyvosios intervencijos mokykloje algoritmas“ vyks 2022 m. rudenį–2023 m. pavasarį.

Vykdytojas – Rengimo šeimai asociacija. Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija, lėšomis.

Viena iš projekto veiklų bus mokslinė-praktinė konferencija „Priklausomybė nuo interneto: kaip atpažinti ir padėti“, kuri vyks 2022 m. gruodžio 2 d. 10–15.30 val. VDU Didžiojoje auloje, Gimnazijos g. 7, Kaune. Daugiau informacijos www.rengimasseimai.lt.