Apie tai, ar sergame, pirmas sužino kraujas

  • Teksto dydis:

Bent kartą per metus. Tokiu periodiškumu rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą. Šis paprastas tyrimas gali atskleisti labai daug.

Sunku būtų rasti žmogų, kuriam nė karto nebūtų atlikti kraujo tyrimai, tačiau klausimų apie šią procedūrą visada apstu. Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėja Rasma Keliuotienė atsakė į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus.

– Apie kokias ligas galima sužinoti, laboratoriškai ištyrus kraują?

– Kraujo tyrimai – vienas paprasčiausių ir kartu patikimiausių būdų pasitikrinti sveikatą: greitas, neskausmingas, leidžiantis sparčiai sužinoti rezultatą ir, jei prireikia, laiku pradėti gydymą. Kraujo tyrimas gali operatyviai informuoti apie bakterines ir virusines infekcijas, uždegimo procesus, hepatitą B ir C, mažakraujystę, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimus, alergiją, skydliaukės ir autoimuninius sutrikimus, lytiniu būdu plintančias ligas, hormonų disbalansą, kraujo krešėjimo ypatumus, inkstų, šlapimo takų, kasos, kepenų ligas, reumatines ligas, lėtinį nuovargio sindromą, onkologines ligas ir kt. Kraujo tyrimas padeda nustatyti daugumą vaikiškų ligų.

– Ar, diagnozuojant ligą, vertinant organizmo būklę, visada atliekami kraujo tyrimai?

– Taip. Laboratoriniai kraujo tyrimai atlieka pagrindinį vaidmenį šių dienų medicininės diagnostikos srityje. Vien apklausos ir apžiūros tiriant ligonį neužtenka. Apie 70 proc. visų medicininių sprendimų yra pagrįsti laboratorinių tyrimų rezultatais.

– Kodėl medikai ragina atlikti profilaktinius kraujo tyrimus?

– Ligas reikia aptikti laiku. Kuo labiau liga įsisenėjusi, tuo sunkesnis gydymas. Būna, kad žmogus, pats to nežinodamas, nejausdamas skausmo ar kitų simptomų, serga penkerius, dešimt ar daugiau metų. O kai išryškėja ligos simptomai, dažniausiai – jau komplikacijomis, organizme būna įvykę daug pakitimų, pakenkimų, kartais negrįžtamų. To būtų išvengta, laiku atlikus kraujo tyrimą, kuris būtų parodęs ligą užuomazgos stadijoje. Tuomet visai kitoks ir gydymas, ir pasveikimo prognozė. Kai kurias ligas gali parodyti išimtinai tik kraujo tyrimas. Todėl rekomenduojama kraują išsitirti profilaktiškai – bent kartą per metus. Kraujo tyrimas, be kita ko, pasakys, ar ne be reikalo vartojame tam tikrus maisto papildus, gal švaistome pinigus tam, ko organizmui visiškai netrūksta, o to, ko išties stinga, jam neduodame.

– Ar bendro kraujo tyrimo pakanka tokioms ligoms, kaip diabetas, hepatitas C ar reumatoidinis artritas, aptikti?

– Bendras kraujo tyrimas (BKT) atliekamas įtarus bet kurią ligą, profilaktiškai – visiems. BKT parodo uždegimus, alergijos požymius, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę. Gali aptikti vėžį. Kraujo sudėtis ir fizinės savybės yra labai gerai ištirtos ir nustatytos jų normos ribos. Bet koks nukrypimas nuo normos rodo, kad organizmo ar tam tikro organo veikla sutriko. Tokiu atveju jau reikia atlikti papildomus, tikslesnius, tyrimus. Tarkime, jei BKT matome uždegimo požymius, skiriami papildomi tyrimai  biocheminiams rodikliams, tokiems kaip C reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) nustatyti. Greta skiriame imunologinius, autoimuninius ar mikrobiologinius tyrimus galimos infekcijos kilmei diferencijuoti ir pradėti gydymą, pavyzdžiui, konkrečiai infekcijai parinkus antibiotikus.

Bet koks nukrypimas nuo normos rodo, kad organizmo ar tam tikro organo veikla sutriko.

– Kiek kraujo paimama tyrimui?

– Apie gresiančias ligas šiandien galima sužinoti vos iš kelių kraujo lašų.

– Ar būtina kraują imti iš venos? Gal pakaktų iš piršto?

– Laboratoriniams tyrimams (biocheminiams, hematologiniams, krešėjimo, imunologiniams) naudojamas veninis kraujas, nes jis geriausiai atspindi vidinę organizmo būseną. Kapiliariniame kraujyje medžiagų koncentracija gali būti kiek kitokia nei veniniame, nes kapiliarinis kraujas praskiedžiamas audinių skysčiu. Dažniausiai jis imamas iš vaikų ir suaugusiųjų, kai reikia nedidelio kiekio, pvz., atlikti dažnus tyrimus ligos dinamikai sekti (pvz., gliukozės sekimas sergant cukriniu diabetu ar esant gliukozės apykaitos sutrikimui). Kapiliarinis kraujas imamas ir tais atvejais, kai neįmanoma paimti veninio kraujo – senyvo amžiaus pacientams, naujagimiams, kai yra platūs galūnių nudegimai, infekcija, sudėtinga anatominė venų sandara, trapios venos ir kt.

– Kaip pasiruošti kraujo tyrimams?

– Norint kokybiško tyrimo, pacientui rekomenduojama 12 val. susilaikyti nuo valgio ir rūkymo, gerti patariama tik vandenį, dvi dienas nevartoti alkoholio, kraują tyrimui duoti ryte, tarp 7 ir 10 val., nes daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti. Kraują reikia duoti prieš kitas diagnostines ar terapines procedūras (rentgenologinius, ultragarso ir kitus vadinamuosius instrumentinius tyrimus, masažą, refleksoterapiją, fizioterapijos procedūras, biopsijas). Prieš duodant kraują tyrimui reikėtų vengti streso, kaitinimosi saulėje, soliariume, didelio fizinio krūvio. Jei nuolat vartojate medikamentus, būtina apie tai įspėti gydytoją arba laboratorijos darbuotoją. Jei leidžia paciento būklė, kraujo tyrimą reikėtų atlikti prieš vaistų vartojimą, infuzijas, injekcijas. Jei pradėjote medikamentinį gydymo kursą, gydymo efektyvumui įvertinti kraują reikėtų tirtis praėjus 14–21 dienai.


Ir su siuntimu, ir be jo

Respublikinėje Kauno ligoninėje (Hipodromo g. 13, Aukštieji Šančiai, Kaunas) tyrimai atliekami:

– įstaigos pacientams;

– pacientams, turintiems siuntimą, kreipiantis į konsultantus konsultacinėje poliklinikoje;

– pacientams pagal sudarytas sutartis su kitomis įstaigomis;

– individualiai į laboratoriją besikreipiantiems asmenims, neturintiems siuntimo (mokama paslauga).

Tyrimus gali atlikti kiekvienas pacientas jam patogiu laiku. Nei šeimos gydytojo siuntimas, nei išankstinė registracija nėra būtini. Laboratorijoje konsultuoja patyrę gydytojai, patariama dėl tyrimų spektro pasirinkimo kiekvienu konkrečiu atveju ir dėl gautų rezultatų interpretacijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

stebėtojas

stebėtojas portretas
Netikiu tos bobeles paistalais,vezio tikrai nerado ,

Nervų daktaras

Nervų daktaras portretas
Mažiau tegul pudrina smegenis.Ne vienas pasidaro kraujo tyrimus,vėžio žymenis ir nieko neranda.Žmogus vis tike skundžiasi bloga savijauta,bet būna varomas iš gydymo įstaigos, kaip simuliantas.Galiausiai kitas gydytojas paskiria,arba asmuo pats išsireikalauja echoskopijos ir tada paaiškėja,kad organizme auglys.

Root

Root portretas
Bendras kraujo tyrimas neparodys nei auglių nei vėžio. Na nebent tai būtų kraujo (ir tai tik tam tikrais atvejais) arba kito vėžio metastazės kaulų čiulpuose.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių