Žmogaus organizmo geležies atsargas dažniausiai išsekina prasta mityba ir įtampa

Silpnumas, mieguistumas, slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai, dusulys ir dunksinti širdis kopiant laiptais. Atpažinote nors vieną simptomą? Nepainiokite jų su nuovargiu. Laikas atlikti kraujo tyrimus dėl anemijos. Kauno Kalniečių poliklinikos Klinikinės diagnostinės laboratorijos specialistė Solveiga Gudžinskienė paaiškino, kad įprastų kraujo tyrimų užtenka ne visada.

Serga paslėpta mažakraujyste

Įtarus anemiją, dar vadinamą mažakraujyste, visuomet atliekamas bendras kraujo tyrimas ir nustatomas hemoglobino kiekis.
Hemoglobinas yra sudėtinė raudonųjų kraujo ląstelių, kurios vadinamos eritrocitais, dalis. Jos atsakingos už deguonies išnešiojimą į organus ir audinius. Hemoglobino gamyboje dalyvauja geležis, kurios šaltinis yra maistas. Jei su juo organizmas geležies gauna nepakankamai, mažėja hemoglobino kiekis.
„To žmogus paprastai nejaučia, bet vystosi lėtinė kraujo liga – mažakraujystė. Jos padarinys – organai nepakankamai aprūpinami deguonimi ir pradeda trikti jų funkcijos. Dėl to svaigsta galva, kankina nuovargis, silpnumas“, – dėstė S.Gudžinskienė.
Pernelyg mažas hemoglobino kiekis kraujyje – tai paskutinė mažakraujystės stadija. Šis tyrimas patvirtina, kad liga jau įsisenėjusi. Tačiau dažniau sergama vadinamąja paslėpta anemija, kai žmogus jaučia visus anemijos požymius, o pokyčių bendras kraujo tyrimas dar nerodo.
Labiausiai paplitusi geležies stokos anemija. Todėl atliekamas geležies kiekio tyrimas parodo, ar kraujyje turime pakankamai geležies. Tačiau geležies kiekis per dieną labai svyruoja. Jis priklauso nuo daugybės veiksnių: kada ir ką valgėte, rūkėte ar gėrėte, kokiomis ligomis sirgote.
Daug patikimesnis ir tikslesnis geležies atsargų organizme, kitaip – feritino, tyrimas. Feritinas – tai geležį organizme padedantis išsaugoti baltymas. Apie du trečdalius visų geležies atsargų feritino pavidalu saugoma kepenyse.
Toks tyrimas leidžia iš anksto įvertinti, ar žmogui gresia anemija. Jei feritino kiekis artėja prie žemiausios normos ribos, galima įtarti, kad organizmo geležies atsargos jau senka – žmogus serga paslėptos anemijos forma. Negydant po kurio laiko anemiją patvirtins bendras kraujo tyrimas.

Sekina dietos be mėsos

Gydytoja S.Gudžinskienė paaiškino, kad žmogaus organizmui staiga prireikia labai daug geležies dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena jų – įtampa.
Susinervinus sunaudojama didesnė nei įprastai geležies atsargų dozė. Tai viena priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių serga mažakraujyste.
Geležies poreikis organizme padidėja susirgus lėtinėmis kepenų, inkstų, skrandžio ir žarnyno ligomis, intensyviai sportuojant, pagyvenusiems žmonėms dėl nepakankamo geležies pasisavinimo su maistu.
Vidutinės vyrų feritino atsargos organizme paprastai yra tris kartus didesnės nei vaisingo amžiaus moterų, nes jos netenka kraujo per menstruacijas, gimdydamos, geležies poreikis padidėja laukiantis kūdikio.
Geležies atsargos gali tik laikinai kompensuoti nevisavertę mitybą, kai laikomasi vis dar populiarių dietų be mėsos, žuvies ir kitų maisto produktų, kuriuose yra geležies.

Pacientas turi susimokėti

Lietuvoje geležies stoka nustatyta trečdaliui moterų. Dėl geležies trūkumo kenčia ir maždaug pusė vyresnio amžiaus žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažakraujyste serga viena iš dviejų nėščiųjų, vadinasi, jai taip pat trūksta geležies.
Mažakraujystė pavojinga bet kurio amžiaus žmogui. Gydytojų teigimu, Lietuvoje žmonės šia liga serga tris kartus dažniau nei Europoje ar Jungtinėse Valstijose. Tai lemia blogesnė mityba ir socialinė aplinka. Tačiau paslėptos mažakraujystės problemai mūsų šalyje dar skiriama per mažai dėmesio. Šeimos gydytojai negali nemokamai skirti feritino tyrimų. Jie gali tik pasiūlyti pacientams išsitirti feritino kiekį už Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą kainą – 25,8 lito.
„Kai kuriose Skandinavijos šalyse feritino tyrimams poliklinikose įrengiami atskiri analizatoriai. O JAV net sudaromi mažakraujystės tyrimų planai. Aišku, jog visuomenei naudingesnis darbingas, o ne mieguistas ir darbo pabaigos laukiantis žmogus“, – apibendrino laboratorijos „Medicina practica“ gydytoja Gitana Skendelytė.
Tačiau gydytoja įspėjo, kad didelis feritino kiekis organizme ne visada yra teigiamas dalykas. Jo kiekis gali signalizuoti apie organizme prasidėjusius lėtinius uždegimus, infekcijas, lėtinį inkstų nepakankamumą arba sunkėjančią onkologinio ligonio būklę.