- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pensilvanijos universiteto Šėjaus akių instituto klinikos mokslininkė Džina Benet (Jean Bennett) atsargiai tikisi, kad elementarus genų sukeitimo metodas, kurį jį išrado ir jau išbandė realiems pacientams, gali pasiteisinti gydant įvairias aklumo formas.
Aklumo gydymui šiandien pasitelkiamos ir kamieninės ląstelės bei bioninės tinklainės, o mokslininkų ir gydytojų išsikelti tikslai ambicingi – iki 2020 m. įveikti aklumą. Nors laiko lieka nedaug, tačiau medicinos pažanga yra didžiulė, – įrodo žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugsėjo numeryje publikuojamas straipsnis.
Vienas naujausių gydymo metodų – genų terapija vykdoma dviem etapais. Visų pirma, tirpalas, kuriame yra gerybinis virusas su RPE65 genu, perduodančiu nurodymus regai būtinam baltymui, įšvirkščiamas prie pažeistų fotoreceptorių ląstelių. Tuomet virusas perduoda sveikus RPE65 genus ir šių genų baltymų produktai leidžia fotoreceptoriams paversti šviesą rega. Kitaip tariant, į sutrikimo pažeistą akį įterpiama sveika to paties geno kopija, kuri ir pašalina sutrikimus.
Šio metodo išradėja Dž. Benet ir kiti mokslininkai viliasi, kad koreguodami genų terapijos metodą netrukus gydytojai galės gana anksti – galbūt dar gimdoje – aptikti bei išgydyti ir kitus genetinius sutrikimus, taip užkirsdami kelią akių ligoms arba atitaisydami joms padarytą žalą. Tai būtų milžiniška pažanga ir didelis žingsnis į priekį, nes šiuo metu nemato maždaug vienas iš 200 pasaulio gyventojų, t. y. 39 mln. Dar 246 mln. mato taip prastai, kad gyvenime patiria vidutinių arba didelių apribojimų. Aklumas neretai daro įtaką ir šimtų milijonų žmonių, dažniausiai artimųjų, pasišventusių padėti neregiams, gyvenimams.
Regos pablogėjimą sukelia akių ligos bei sutrikimai, pavyzdžiui, struktūriniai pakitimai, ir senatvė, tačiau „National Geographic Lietuva“ duomenimis, maždaug 80 proc. atvejų ligoms galima užkirsti kelią arba jas pagydyti. Dauguma žmonių su sutrikusia rega gyvena besivystančiose šalyse (apie 90 proc.), tačiau visuomenei senstant akių ligų daugėja: 82 proc. neregių yra 50 metų amžiaus arba vyresni.
Nors genų terapija dar tik bandoma, daliai neregių vilties įžiebia ir kiti mokslo laimėjimai. Maždaug per pastarąjį dešimtmetį neregiams bent iš dalies susigrąžinti regą padėjo ir kitose dviejose srityse atliekami tyrimai: kamieninių ląstelių ir biomedicininių implantų. „Esama vis daugiau vilčių, kad sutrikusias tinklainės ląsteles, kurios dažnai sukelia aklumą, bus galima pakeisti arba atgaivinti kamieninėmis ląstelėmis – ankstyvojo vystymosi etapo ląstelėmis, dar netapusiomis akių, smegenų, rankų ir kojų sudedamosiomis dalimis. Taip pat neregiams nedidelės raiškos regą suteikia pirmosios kartos bioninės tinklainės – mikroschemos, vietoj sutrikusių tinklainės ląstelių renkančios ir sustiprinančios šviesą“, – rašoma „National Geographic Lietuva“.
Yra ir kita su akimis vykdomų tyrimų ir jų gydymo metodų pusė. Akims vis daugiau dėmesio skiriama dar ir dėl to, kad jose galima saugiai ir palyginti nesunkiai išbandyti gydymo priemones, kurias galbūt vėliau pavyktų pritaikyti kitoms organizmo vietoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pagal sergamumą COVID-19 – penkiolikta, pagal mirtingumą – devinta Europoje
Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 15-oje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra devinta. ...
-
Statistikos departamentas – apie duomenis, susijusius su COVID-19 (tiesiogiai)1
Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienio popietę organizuoja nuotolinę atvirą klausimų–atsakymų sesiją COVID-19 statistikos tema. ...
-
Jautri A. Jagelavičiūtės žinutė: skiepai yra vienintelis kelias vėl būti kartu4
Ketvirtadienį socialinių tinklų žvaigždė, stilistė Agnė Jagelavičiūtė jautriai kreipėsi į tautiečius. Žinoma moteris vaizdo įraše kalba apie pandemiją ir skiepus nuo COVID-19. ...
-
Profilaktiškai dėl COVID-19 galės tirtis pareigūnai, pedagogai, kultūros atstovai
Sveikatos apsaugos ministerija išplėtė galinčių tirtis profilaktiškai dėl COVID-19 sąrašą, į jį pateko visi socialiniai darbuotojai, pedagogai ir dėstytojai, pareigūnai, kultūros atstovai. ...
-
COVID-19 susirgo paskiepyti globos namų gyventojai: profesorius įvardijo, kas dabar svarbiausia5
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad trečiadienį dar šeši nauji COVID-19 atvejai nustatyti Tauragės rajono Lauksargių globos namų gyventojams, iš viso čia serga 15 gyventojų. Kaip skelbta anksčiau,...
-
PSO: sveikatos institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio COVID-19 liekamiesiems reiškiniams
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinys ketvirtadienį paskelbė, kad COVID-19 persirgę pacientai, kurie patiria liekamuosius reiškinius, turi būti atidžiai išklausyti, o sveikatos institucijos ilgalaikių šios ligos pa...
-
Paskiepyta antroji Tokijo olimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų grupė
Ketvirtadienį Vilniuje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze buvo paskiepyta antroji Tokijo olimpinių ir paralimpinių žaidynių rinktinių kandidatų, jų trenerių ir medikų grupė. ...
-
COVID-19 protrūkis nustatytas NVSC, nauji atvejai – įmonėse, nakvynės namuose, policijoje1
Koronaviruso protrūkis nustatytas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) departamente, taip pat nauji židiniai fiksuoti darželiuose, įmonėse, nakvynės namuose, ketvirtadienį pranešė NVSC. ...
-
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–89 metų žmonės2
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Plataus masto tyrimas patvirtina didelį „BioNTech-Pfizer“ vakcinos efektyvumą
Izraelyje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,2 mln. žmonių, patvirtino, kad „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas yra 94 proc. ir kad masinio imunizavimo kampanijos yra galingas ginklas prieš pandemiją. ...