- Ignas Krasauskas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
M. A. Pavilionienė ir E. Mirončikienė ginčijasi apie statistiką
Abortų draudimo šalininkė, psichologė, kandidatavusi į Seimą „Drąsos kelio“ rinkiminiame sąraše, Eglė Mirončikienė televizijos laidoje besiginčydama su Seimo nare socialdemokrate Marija Aušrine Pavilioniene teigė, kad lytinio ugdymo programos Vakarų Europoje neveikia: „Tokiose šalyse, kur tokios lytiškumo ugdymo programos įvestos, deja, nemažėja nei nepilnamečių nėštumo, nei lytiškai plintančių ligų. Pavyzdžiui, Švedija, pavyzdžiui, Didžioji Britanija“.
O išties nepilnamečių nėštumas Britanijoje pastaruoju metu nuolat mažėja ir yra mažiausias per 40 metų. 1969 metais, kai pradėta rinkti tokia statistika, nėščių nepilnamečių buvo 32 proc. daugiau. Vėliausiais oficialiais statistiniais duomenims, 2011 m. nepilnamečių nėštumų buvo 10 proc. mažiau nei 2010 m., o 2010 m. – 9,5 proc. mažiau nei 2009 metais. Duomenų apie nepilnamečių nėštumą už sveikatos statistiką atsakinga Švedijos institucija nepublikuoja.
Su E. Mirončikiene tiesioginiame eteryje besiginčijanti M. A. Pavilionienė taip pat šauna pro šalį. Ji teigia, kad pastaruoju metu Švedijoje abortų mažėjo.
„Mažėja, brangioji, statistikos neskaitote“, – teigė M. A. Pavilionienė E. Mirončikienei.
Tačiau šiuo atveju neskaito pati parlamentarė, kadangi Švedijoje pastaraisiais metais abortų daugėjo: po žemiausio taško 1999–2000 metais abortų skaičius vėl pasiekė 1990-ųjų lygį. Tiesa, nepaisant bendros tendencijos, pastaraisiais metais Švedijoje abortus darosi vis mažiau nepilnamečių.
Nuo abortų atkalbinėjama ir gąsdinant psichinėmis ligomis
„Remiantis moksliniais tyrimais, apie 80 proc. moterų po aborto išsivysto psichikos sveikatos sutrikimai, 30-čiai procentų yra kliniškai nustatoma psichikos liga, kelis kartus padidėja savižudybių rizika. Dėl išsivysčiusių psichikos ligų auga hospitalizacijų į psichiatrijos stacionarą skaičius“, – rašoma pagalbą neplanuotai pastojusioms moterims teikiančios nevyriausybinės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ tinklalapyje.
Čia galima grįžti prie C. E. Koopo 1989-ųjų užduoties įrodyti, jog abortai kenkia moterims. Iniciatyva ieškoti įrodymų apie abortų žalą moterų sveikatai kilo JAV po to, kai Aukščiausiasis teismas 1973 metų byloje Roe v. Wade nustatė, kad vaisius neturi besąlyginės teisės į gyvybę.
Todėl vienintelis Jungtinėse Valstijose likęs kelias uždrausti abortus yra įrodyti, kad jie kenkia moters fizinei ar psichinei sveikatai. JAV kolegų randamais argumentais naudojasi ir abortų priešininkai kitose šalyse. Tačiau pasaulinėje medicinoje nerandama pakankamai įrodymų, kad abortas sukelia tokį stresą, kurio, savo ruožtu, pakaktų kokiam nors „poabortiniam sindromui“ sukelti.
Vienas pastarųjų mėginimų susieti abortus su pasekmėmis moterų sveikatai buvo 2011 m. Britų psichiatrijos žurnale publikuotas Priscillos Coleman straipsnis, kuriame ji pateikia masyvią (877 tūkst. atvejų) statistinę analizę apie abortų ir psichinių problemų ryšį. Praėjus daugiau nei 30 metų nuo tada, kai nukaldintas „poabortinio sindromo“ terminas, mokslininkė savo straipsnį reziumuoja tik atsargiu optimizmu: „remiantis turimais duomenimis, klausimas dėl priežastinio ryšio dar nėra aiškiai atsakytas, tačiau publikuojant daugiau studijų ima rastis netiesioginių įrodymų apie priežastingumą“.
Tuo metu Lietuvoje A. Narbekovas drąsiai kalba apie net Seimo nariams pasireiškiantį „poabortinį sindromą“, o „Krizinio nėštumo centras“ – apie tai, kad „80 proc. moterų po aborto išsivysto psichikos sveikatos sutrikimai“ (nors pati C. Coleman terašo, kad abortą pasidariusioms moterims 81 proc. padidėja psichinių problemų rizika).
C. Coleman išvados buvo kelissyk sukritikuotos tame pačiame Britų psichiatrijos žurnale ir galiausiai net jo redaktorius pareiškė, kad mokslininkės analizė nepagrindžia jos skelbiamų išvadų. C. Coleman vėliau teko pripažinti, kad ji įskaičiavo visus psichinius sutrikimus, nepriklausomai nuo to, ar jie atsirado prieš abortą, ar po jo. Paprastai tariant, jei nuo narkotikų priklausoma ar į savižudybę linkusi moteris pastojo ir pasidarė abortą, tai įskaičiuota kaip įrodymas, kad abortas gali paskatinti narkotikų vartojimą ar suicidines mintis.
C. E. Koopas (Creative Commons nuotr. dešinėje), dėl įrodymų stokos atsisakęs JAV prezidento užduoties tikinti visuomenę apie abortų žalą moterims, nustebino savo kritikus, prieš tai nuogąstavusius, kad Vyriausiojo chirurgo moraliniai įsitikinimai bus stipresni už profesinę etiką.
Tačiau tuo pačiu metu C. E. Koopas tapo išdaviku savo rėmėjų akyse. Konservatoriškos nevyriausybinės lobistinės organizacijos „Conservative Caucus“ vadovas Howardas Phillipsas „The New York Times“ 1989 m. teigė: „Dr. Koopas nusprendė, kad jam būtų nepadoru savo įsitikinimus paversti veiksmu. (…) Jis bijo taikyti savo paties požiūrį ir vertybes“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
COVID-19 statistika: 311 naujų atvejų, du žmonės mirė1
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 311 naujų COVID-19 atvejų, du žmonės mirė, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Kaip pasiruošti operacijai: jokio makiažo, lakuotų nagų ar priklijuojamų blakstienų
Vien Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) operuojama apie 60 žmonių per dieną, tačiau kasdien net tris operacijas tenka atidėti dėl netinkamo žmonių pasiruošimo. Pacientai atvyksta sočiai prisivalgę, neišsigyd...
-
Iš naujo skelbiamas Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo konkursas6
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakartotinai skelbia konkursą Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo pareigoms eiti, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Ar sprendžiamas vaistų trūkumo klausimas?2
Lietuva palaiko Čekijos kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl vaistų trūkumo. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad nedidelės šalys, turinčios nedideles rinkas, su vaistų trūkumo problema susiduria reikšmingiau nei didelės ša...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 272 nauji atvejai, vienas žmogus mirė
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 272 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Kritikuoja siūlomą naujovę: nepasitikime slaugytojais47
Žmonės netveria pykčiu, kai vizito pas šeimos gydytoją tenka laukti mėnesį. Pacientams laukiant, o šeimos gydytojams dūstant nuo biurokratinio krūvio, metamas gelbėjimo ratas – dalį darbų norima perkelti ant slaugytojų pečių, ...
-
Medikė apie laiko persukimą: padaugėja eismo įvykių, infarktų bei insultų14
Jau šį savaitgalį laikrodžių rodykles suksime viena valanda į priekį – Lietuvoje įsigalios vasaros laikas. Tačiau dar 2019 m. Europos Parlamentas nusprendė, kad laiko sukiojimo nebeliks nuo 2021-ųjų. Visgi taip neatsitiko, pritrūko did...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 342 nauji atvejai, du žmonės mirė
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 342 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Patarė, kaip užsiregistruoti ten, kur eilė pas gydytoją trumpesnė5
Ilgos eilės pas gydytojus specialistus – opi šių dienų problema. Vis dėlto ligonių kasų gaunami gyventojų paklausimai dėl eilių taip pat rodo, kad neišnaudojame visų galimybių pas gydytojus patekti greičiau. Mat ne visi žino, k...
-
COVID-19 testai – nemokamai7
Iki kovo pabaigos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) Klaipėdos skyrius nemokamai dalija COVID-19 testus. Jų jau išdalinta per 10 tūkst. Likutis – nedidelis, tad norintieji įsigyti testų raginami nelaukti paskutinės šio mėnesio dienos...