- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Padarinys: specialistai sako, kad vertimas miegoti vaiką, kuriam nereikia pietų miego, yra blogo įpročio formavimas.
-
Alternatyva: ugdymo įstaigose turėtų būti atskirtos erdvės – kol vieni vaikai miega, kiti gali užsiimti atpalaiduojančia veikla.
-
Alternatyva: ugdymo įstaigose turėtų būti atskirtos erdvės – kol vieni vaikai miega, kiti gali užsiimti atpalaiduojančia veikla.
-
Alternatyva: ugdymo įstaigose turėtų būti atskirtos erdvės – kol vieni vaikai miega, kiti gali užsiimti atpalaiduojančia veikla.
-
Alternatyva: ugdymo įstaigose turėtų būti atskirtos erdvės – kol vieni vaikai miega, kiti gali užsiimti atpalaiduojančia veikla.
-
Alternatyva: ugdymo įstaigose turėtų būti atskirtos erdvės – kol vieni vaikai miega, kiti gali užsiimti atpalaiduojančia veikla.
Dabar – pietų miegas. Kodėl, iš tėvų ar darželio mokytojo išgirdus tokią frazę, dažnas mažametis suirzta? Specialistai sako, kad kartais suaugusieji pervertina pietų miego svarbą, o toks vaiko įpročio formavimas ne tik neduoda gerų rezultatų, bet ir veikia priešingai.
Poilsis painiojamas su miegu
Kauno „Herojaus“ vaikų darželio vadovė Ieva Penkauskaitė sako, kad gana dažnai painiojamos dvi sąvokos – poilsis ir pietų miegas. Jei pirmojo reikia be išimties visiems, antrojo – toli gražu ne.
„Tai – esminis dalykas, nes poilsis neturi būti tolygus miegui. Poilsio rūšių yra labai daug. Jeigu vaikui reikia pailsėti, jis gali skaityti knygą, su draugu dėlioti dėlionę, užsiimti spalvinimo terapija.
Išmokyti žmogų ilsėtis, sveikai valgyti, jausti savo poreikius yra labai svarbu, bet poilsio formų yra daugybė. Pats poilsis yra tikrai svarbus, nes tai – vienas iš fiziologinių poreikių. Yra vaikų, kurie neprivalo miegoti, tačiau yra vaikų, kurie turi miegoti, ir tai matyti“, – kalba I. Penkauskaitė.
Ieva Penkauskaitė. / I. Penkauskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Pašnekovės teigimu, nesunku suprasti, ar per pietus vaikui būtina miegoti. Jei vakarais jis būna pavargęs ir irzlus, užmiega bevažiuodamas automobiliu, – tuomet pietų miegas vaikui yra tinkama ir reikalinga poilsio forma.
„Tačiau jei namuose vaikui sudaryta tinkama dienotvarkė, vakarais jis gerai jaučiasi ir užmiega, o ryte atsikelia laiku, tokiam vaikui pietų miegoti nereikia“, – sako I. Penkauskaitė.
Svarbus pereinamasis laikotarpis
Į vaiko poreikius turi būti atsižvelgiama ir ugdymo įstaigoje, pasiūlant mažamečiui kitas poilsio alternatyvas. Be to, pagal amžių gali skirtis ir pietų miego trukmė.
Yra pereinamasis laikotarpis, kai vietoj dviejų valandų ar valandos užtenka pamiegoti 20 ar 25 minutes, o kitą laiką skirti žaidimams.
„Darželyje pietų miegas nėra pasirenkamas pagal tai, nori vaikas, ar ne. Svarbūs kiti žodžiai – reikia jo ar vis dėlto nereikia. Vaikai, kuriems nereikia miego, ir nemiega. Apie tai svarbu kalbėtis ir su tėvais, priimti bendrus sprendimus“, – teigė pašnekovė.
Augant vaikui jo pietų miegas trumpėja, o vėliau ateina laikas jo iš viso atsisakyti: „Kalbamės su tėveliais, kad, paaugus vaikui, gal atėjo laikas pietų miego atsisakyti. Yra pereinamasis laikotarpis, kai vietoj dviejų valandų ar valandos užtenka pamiegoti 20 ar 25 minutes, o kitą laiką skirti žaidimams. Todėl, kalbant apie ugdymo įstaigas, svarbu, jog būtų atskirtos erdvės – jei vieni vaikai miega, kiti turi kur leisti laiką ir ilsėtis.“
Pašnekovė sako, kad vertimas miegoti vaiką, kuriam nereikia pietų miego, yra blogo įpročio formavimas.
„Jei vaikui nereikia pietų miego, jo privertimas gulėti dvi valandas, per kurias mažametis taip ir negali užmigti, yra ne tik tam tikras žmogaus kankinimas, bet ir laiko švaistymas. Juk per tas valandas tikrai galima nuveikti daug įdomių dalykų“, – sako I. Penkauskaitė.
Alternatyva: ugdymo įstaigose turėtų būti atskirtos erdvės – kol vieni vaikai miega, kiti gali užsiimti atpalaiduojančia veikla./ Eitvydo Kinaičio nuotr.
Rekomenduoja pakeisti požiūrį
Psichologė Agnė Laskytė akcentuoja, kad kiekvienas vaikas yra labai skirtingas, todėl tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečius vaiko poreikius.
„Kartais pietų laiką suprantame kaip miegą, nors iš tikrųjų poilsis yra ne tik miegas. Jei poilsio reikia, vaikas gali paskaityti knygą ar tiesiog ramiai pasėdėti. Mokytojams arba darželio auklėtojams derėtų pakeisti savo požiūrį į poilsį ir nevadinti jo tik miegu“, – sako A. Laskytė.
Agnė Laskytė. / A. Laskytės asmeninio archyvo nuotr.
Kalbant apie pietų miegą, svarbi ir jo trukmė: „Galbūt vienų ar dvejų metų vaikui miego reikia daugiau, nes jo paros išmiegojimo laikas yra ilgesnis. Kalbant apie vyresnį – nuo trejų metų iki šešerių metų – reikia pasakyti, kad tokie vaikai gali ir nemiegoti.“
Kaip suprasti, ar poilsis reikalingas? Psichologės teigimu, požymius galima pamatyti stebint vaiką: „Galbūt jis tampa piktesnis, irzlesnis, reikalauja saldumynų, nes jam reikia pasikrauti? Daug požymių, kurie praneša, kad vaikui reikia poilsio, bet jis nebūtinai yra miegas.
Su tėvais apie tai kalbame nuolat, nes poilsis – vienas iš pamatinių poreikių. Kol nepatenkintas pamatinis poreikis, tol negalime pasiekti kitų dalykų – savirealizacijos, kūrybiškumo, adaptacijos mokykloje.
Tarkime, jei vaikas irzlus, pirmiausia derėtų ne dėl to nesijaudinti, nepradėti raminti, bet ir paklausti, ar vaikas nenorėtų pailsėti, atsitraukti nuo veikos, atsigerti vandens.“
Miego nereikia suvienodinti
Pasak A. Laskytės, mūsų požiūris į pietų miegą greičiausiai atėjęs dar iš sovietmečio, kai kitų poilsio alternatyvų vaikams nebuvo siūloma.
„Matau paraleles iš sovietinių laikų, kai pietų miegas buvo privalomas ir nebuvo jokio pasirinkimo. Mūsų karta tai darė ir nuo to kentėjo.
Užmirštame, kad vaikas taip pat yra žmogus, kuris turi savo įsitikinimus, poreikius. Juos paminame, liepdami eiti miegoti, tarkime, 13 val.
Savo puslapyje socialiniame tinkle uždaviau klausimą, kaip suaugę žmonės prisimena darželio laikus. Prisiminimuose likęs būtent pietų miegas, kurį kartais žmonės prilygino kone terorui, prievartai.
Kai sutapatinama frazė „eik miegoti“ su prievarta, suprantama, kad vaikas dar labiau priešinasi, jis dar labiau bijo artėjančio miego laiko, jaučiasi neramus ir žino, kad jam bet kokia kaina reikės užmigti“, – kalbėjo psichologė.
A. Laskytė siūlo pagalvoti ir apie savo miego kokybę, kai išvažiuojame atostogauti, ne vienam žmogui užmigti svetimoje vietoje, ne savo lovoje, irgi sunku.
„Užmirštame, kad vaikas taip pat yra žmogus, kuris turi savo įsitikinimus, poreikius. Juos paminame, liepdami eiti miegoti, tarkime, pirmą valandą dienos. Svarbu prisiminti, kad visi esame skirtingi, bet kartais norime suvienodinti gana svarbų, intymų ir asmenišką dalyką – miegą“, – pastebi psichologė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė55
Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3
Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...