- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupės tyrimas leido išsiaiškinti, kad reabilitacijoje gydomiems asmenims, patiriantiems kardiologinių sutrikimų, būtinas socialinis palaikymas. Jis netgi galėtų padėti sumažinti šių asmenų patiriamą nuolatinio nuovargio jausmą.
Anot LSMU pranešimo, mokslininkai ieškojo ryšių tarp sergančiųjų išemine širdies liga patiriamo nuovargio jausmo ir socialinio palaikymo, kurį šiems asmenims teikia reabilitacijos personalas, artimieji, draugai. Socialiniu palaikymu mokslininkai šiuo atveju vadina tikslingą, aktyvų, į sveikimą nukreiptą santykį, skatinant žmogų labiau savimi rūpintis, sveikti, apmąstyti gyvensenos pokyčius.
Šio instituto mokslo darbuotojos dr. Nijolės Kažukauskienės teigimu, maždaug trečdalis asmenų, sergančių išemine širdies liga, patyrusių miokardo infarktą ar nestabilios krūtinės anginos epizodą, net ir po dviejų savaičių kardiologinės reabilitacijos skundžiasi nemąžtančiu nuolatinio nuovargio jausmu.
„Po subjektyviai suvokiama nuovargio sąvoka gali slypėti daug dalykų: pacientas gali skųstis sumažėjusiu aktyvumu arba motyvacija veiklai, jausti bendrą, fizinį ar protinį nuovargį. Svarbu išsiaiškinti, kokie veiksniai jį didina ar mažina“, – pažymėjo N. Kažukauskienė. Jos teigimu, jau nustatyta, kad viena nuovargio priežasčių – depresijos simptomai, būdingi maždaug penktadaliui pacientų, atvykstančių į kardiologinę reabilitaciją po ūminio išeminio sindromo.
Esama sąsajų tarp išemine širdies liga sergančių asmenų sveikatos rezultatų, jaučiamų depresijos simptomų – ir socialinio palaikymo poreikio. LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė – dr. N. Kažukauskienė, dr. Adomas Bunevičius, doktorantė Julija Gečaitė-Stončienė ir dr. Julius Burkauskas – analizavo ryšį tarp subjektyvaus nuovargio lygio ir socialinio palaikymo. Tirta ir turinčių, ir neturinčių depresijos simptomų kardiologinių ligonių savijauta.
Tokio pobūdžio, siejant su depresijos simptomais, mokslinis tyrimas pasaulyje, mokslininkų žiniomis – pirmasis. Kai kurie tyrimo rezultatai mokslininkus nustebino. Tarkime, paaiškėjo, kad pacientams su ryškiai išreikštais depresijos simptomais nuovargis buvo būdingas kartu su žemu socialiniu palaikymu iš kitų asmenų, su kuriais jie susidurdavo kardiologijos reabilitacijoje. O štai pacientams, neturintiems depresijos simptomų, didesnis nuovargis buvo labiau išreikštas kartu su mažesniu socialiniu palaikymu iš draugų. Tai – įdomus ir patiems tyrėjams kiek netikėtas rezultatas.
„Dėl išeminės ligos ar ūminio kardiologinio įvykio (kaip infarktas) asmuo jaučiasi patekęs į sunkią, sudėtingą situaciją: keičiasi jo gyvenimas. Jei dar patiria ir depresijos simptomų, veikiausiai jam tampa svarbus tiek personalo, tiek visų kitų kardiologinėje reabilitacijoje sutinkamų asmenų dėmesys, geras žodis, pastiprinimas. Asmeniui, neturinčiam depresijos simptomų, reabilitacijos įstaigos personalas ir kiti aplinkiniai yra ne tokie svarbūs, bet jam itin svarbu ištikus sunkiai situacijai sulaukti draugų palaikymo“, – paaiškino mokslininkė. Pasak N. Kažukauskienės, šios įžvalgos turi ir praktinės reikšmės: padės kardiologinės reabilitacijos įstaigų personalui prireikus sustiprinti depresijos simptomų turinčių asmenų palaikymą.
Išeminė širdies liga šiuo metu yra ir, manoma, artimiausius 20 metų išliks viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Prieš kelerius metus fiksuotais duomenimis, išsivysčiusiose pasaulio šalyse ši liga kartu su smegenų kraujotakos sutrikimais sudaro vieną trečiąją visų mirčių.
LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupės tyrimas publikuotas atviros prieigos psichologijos mokslo srities leidinyje „Frontiers in Psychology“, sveikatos psichologijos krypties sekcijoje „Socialinių ryšių svarba pacientų sveikatai“ (angl. The Impact of Social Connections on Patients’ Health), pabrėžiama Universiteto pranešime. Gauti rezultatai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkus skatina toliau tyrinėti šią problemą: gilintis į įrodymais pagrįstų psichologinių intervencijų efektyvumą reabilitacijos metu, tirti, kas gali turėti įtakos nuovargio, depresijos simptomų ir socialinio palaikymo sąveikai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...