- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip mes, lietuviai, elgiamės darbe? Nors save laikome Šiaurės Europos pietiečiais, atlikti tyrimai rodo visiškai kitaip. Pasirodo, rodyti emocijas mes tikrai bijome ir dažnai tai laikome neigiamu dalyku profesinėje aplinkoje. Apie tai pokalbis su „Vinted“ inžinerijos direktore Aliona Susunova.
– Jūsų užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys emocijas darbe laiko neigiamu dalyku. Ar jus asmeniškai kažkas nustebino?
– Mane nustebino, kad kas penktas šaukiantis vyras vadovas vis dar normalu. Taip pat mane stebina, kad net pusė apklaustųjų teigia, kad, jei darbe rodys emocijas, bus laikomi neprofesionaliais. Man, jau kurį laiką dirbant technologijų sektoriuje ir daug apie tai kalbant, atrodė, kad mes arčiau, jog emocijos yra žmogaus gyvenimo dalis.
– Galbūt emocijos buvo būdingesnės tam tikroms profesijoms?
– Tokių detalių negalėčiau pasakyti. Emocijos yra labai skirtingos. Atsimename Ukrainos krizę, kuri vis dar vyksta, ir kiek daug žmonių kelias pirmas dienas darbe buvo nedarbingi. Negalėjome ignoruoti, kad būsenos skirtingos. Tapo normalu gyventi krizėje – asmeninėje, finansinėje, politinėje, epidemiologinėje. Visos emocijos susikaupė. Jeigu toleruojame ne tik jautrias emocijas, bet ir rėkimą darbe, natūralu, kad ateina tada ir iš darbo daug baimių, nesaugumo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Reikėtų tramdyti emocijas ar leisti joms pasirodyti darbinėje aplinkoje?
– Emocijos yra ženklas, kad kažkas vyksta. Reikšti būtina, kitaip nesuprantame žmogaus elgesio ar neadekvačių reakcijų. Jei neleisime emocijų, jos vis vien išsprogs situacijoje, kur net nesuprasime. Turint ryšį su darbuotojais, kolegomis, gali suprasti, kad tai nesusiję su darbu ir tinkamai žmogų palaikyti. Jei susiję su darbu – spręsti problemas.
– Vadovaujate 60 žmonių. Kaip padedate jiems išreikšti savo emocijas darbe?
– Pasakymu, kad galima jaustis negerai. Galima pasikalbėti, pailsėti. Darome vidines apklausas, kur kas dvi savaites anonimiškai bandome žiūrėti, kaip darbuotojai jaučiasi, koks jų pasitenkinimas vienu ar kitu klausimu, saugumo jausmu. Turime priemonių, kurios leidžia patiems darbuotojams matuoti savo emocinę sveikatą, ir yra psichologų konsultacijos.
Emocijos yra ženklas, kad kažkas vyksta. Reikšti būtina, kitaip nesuprantame žmogaus elgesio ar neadekvačių reakcijų.
– Kokios emocijos darbe toleruojamos, o kokios jau ne?
– Viena dažniausių su darbu susijusių emocijų – apsišaukėlio sindromas. Kad ir koks būtum geras, atrodo, kad nepakankamai, visi kiti geresni. Noras sukontroliuoti dalykus, baimė klausti, nepasitikėjimas savo kolegomis. Kai nutinka krizės iš išorės, yra normalu apsiverkti – tiek karas, tiek asmeninės krizės. Netoleruojama emocijas versti ant kitų nekonstruktyvia forma – kelti balsą, aprėkti, destruktyviai elgtis. Turime priimti žmonių emocijas, suprasti, palaikyti, bet tai turi netrukdyti kitų žmonių saugumui ir kaip jaučiasi visa komanda, kolektyvas. Vadovus skatinu kalbėti apie labai jautrias emocijas ir situacijas asmeniškai – ne stiklinėje ar atviroje patalpoje.
– Kokie patys gajausi lyčių stereotipai, su kuriais susiduriama darbo aplinkoje?
– Jeigu moteris rėkia – ji isterikė. Kad moterys dažniausiai verkia, o vyrai rėkia ir niekada neverkia, nes jautrių vyrų nebūna ir jiems nėra problemų su emocijomis. Realiai vyrai jaučiasi lygiai taip pat, tik mažiau gal apie tai kalba.
– Ar yra tekę guosti verkiantį darbuotoją vyrą?
– Yra.
– Kokių imatės argumentų?
– Dažniausiai žmogui nereikia nei paguodos, nei išspręsti situaciją. Žmonės nori būti priimti, išklausyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vis daugiau gyventojų mano, kad reikalai šalyje gerėja: lietuviai tik mėgėjai padejuoti77
Penktadalis Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja. O tai gerokai daugiau nei prieš metus, kai apie gerėjančią situaciją šalyje pasisakė tik kas dešimtas respondentas. Tiesa, kad situacija Lietuvoje bloga, atsakė be...
-
Yra būrelių, už kuriuos tėvams nereikia mokėti: juose vaikams leidžiama būti vaikais
Prasidėjus naujiems mokslo metams daugelis tėvų ima svarstyti, kaip užimti savo atžalas po pamokų, kokios veiklos būtų ne tik naudingos, lavintų jų gabumus, bet ir padėtų atrasti save. Tenka laviruoti tarp begalinių vaikų norų ir šeimos f...
-
Rudens melancholija ar bundanti rudens depresija?
Jei kintant sezonams patiriate nuotaikų šuolius, veikiausiai žinote, kad metų laikas daro didelę įtaką psichologinei savijautai, ypač šiaurės šalyse. Pasak sveikatos ekspertų, tokios būsenos kaip nerimas gali suintensyvėti rugs...
-
Statistika: per septynerius metus savižudybių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus6
Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus, penktadienį pranešė Higienos institutas. ...
-
Finansinis raštingumas: ką būtina aptarti šeimoje
Rugsėjo mėnuo tėvams reiškia išaugusias išlaidas renkantis mokyklines prekes, planuojant vaikų būrelius ir kitus būtinus pirkinius. Daugeliui tai gali sukelti papildomą galvos skausmą, tačiau žvelgiant iš gerosios pusės &...
-
Po tragedijos specialistai skambina pavojaus varpais: tokių atvejų daugės?46
Tragedija, kai sekmadienį Vilniuje, Neryje, mamos akivaizdoje, nuskendo dvi mergytės sukrėtė ne vieną tautietį. Dar labiau supurtė žinia, kad vaikų nužudymu įtariama motina. Kol kas šioje istorijoje – daugiau klausimų nei atsakym...
-
Rugsėjo iššūkis – vaikų saugumas gatvėse: svarbu formuoti įpročius
Netrukus į gatves pasipils mokiniai. Prasidedant naujiems mokslo metams, šeimoje su vaikais svarbu pasikalbėti apie saugų eismą kelyje. Svarbu nepamiršti, kad vaikai daug informacijos perima iš tėvų elgesio modelio ir yra linkę atka...
-
Vaikui pasiruošti mokyklai reikia ir emociškai
Kalbėdami apie pasiruošimą mokyklai dažniau galvoje turime apsirūpinimą kanceliariniais ir kitais reikmenimis, o ne vaikui kylančias emocijas. Ieva Plauškutė, „Jaunimo linijos“ psichologė ir Klaipėdos padalinio vadovė, sako,...
-
Atmink – tu niekada nesi paliktas vienas1
Vienišumas – jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink esant daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia,...
-
Nauja mada: paaugliai patys sau diagnozuoja psichikos ligas24
Vaikų psichologai tvirtina, kad tėvai vis dažniau kreipiasi į gydytojus su klausimais, ar tikrai jų atžalos netoleruoja laktozės, ar neserga depresija, šizofrenija, ar neturi kokių nors įgimtų raidos sutrikimų. Mat esą tarp jaunimo atsirado ...