- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuolaikiniai vaikai yra visa galva panirę į išmaniąsias technologijas, kurios tapo įprasta jų gyvenimo dalimi. Psichologė Jūratė Bortkevičienė teigia, kad už tai didele dalimi yra atsakingi tėvai, kurie nuo mažų dienų vaiko dėmesį užima įduodami jam telefoną ar planšetinį kompiuterį. Tačiau ji pastebi, kad suaugusieji sėkmingai gali sukurti vaikui kitą realybę: be išmaniųjų įrenginių pagalbos, o pasitelkę fantaziją bei žaidimą.
Pasak jos, kūrybiškumo lavinimas vaikui padeda susipažinti su įvairiomis emocijomis ir jas išgyventi.
„Vaikų vaizduotę lavina įvairūs dalykai – įsivaizdavimas esant skirtingais personažais, pasakų skaitymas, vaidinimimai, maisto ragavimas, įvairių medžiagų atpažinimas užmerktomis akimis, gaminimas, problemų sprendimo užduotys. Ir atvirkščiai, kūrybiškumą slopina didelis kiekis žaislų. Geriau duokite vaikui dėžių, klijų, žirkles ir lipnią juostelę. Tuomet ir pamatysite, kokie vaikai kūrybiški ir kupini idėjų“, – akcentuoja moteris.
Ji sako, kad būna periodas, kai vaikai nori būti superherojais, tuomet svarbu leisti jiems būti tuo, kuo nori – princais ir princesėmis, šuneliais ar katytėmis. Pasak jos, reiktų padėti įsijausti, pavyzdžiui, į šuniuko vaidmenį, pakasyti pagurklį, „pavedžioti“, duoti „palakti“ vandens.
Būtent tėvų pastangos bendrauti, kalbėtis ir rodomas asmeninis pavyzdys padeda vaikams susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, o jos gali kilti dėl įvairių priežasčių, nes jie dar tik mokosi gyventi. Pyktį gali sukelti situacijos, kuomet suaugusieji iš regos lauko patraukia išmaniuosius įrenginius, vaikas įsigeidžia kokio nors daikto, nenori eiti į darželį ar mokyklą.
„Jeigu mažyliai yra įpratę be apribojimų naudotis planšetiniu kompiuteriu, telefonu ar žiūrėti televizorių, kai tik patraukiame ekraną iš akių zonos, tuomet prasideda protestavimas decibelais. Kiti vaikai nebesugeba net valgyti, jeigu prieš akis nėra ekrano. Tam, kad nuramintų ir apsaugotų vaikus nuo neigiamų emocijų tėvai neretai puola į neviltį ir tiesiog jiems nusileidžia. Tai yra blogiausia, ką tėvai gali padaryti savo vaikams, nes auklėdami vaikus tokiu principu, skatina ne tik priklausomybę, tačiau ir supratimą, kad viską, ko užsigeidė – galima gauti šaukiant“, – teigia psichologė.
Išlieti emocijas galima ir per kūrybą, todėl čia nereikėtų vaikų varžyti. Jie gali piešti, lipdyti, šokti, sportuoti ar dainuoti. Jos teigimu, vaikams piešiant žalią dangų, ar violetinius grybus, jų nereiktų taisyti ir sakyti, kad iš tiesų dangus yra mėlynas, o violetinių grybų nebūna – svarbu leisti vaikams kūrybiškai priimti sprendimus, laisvai rinktis spalvas, formas ir medžiagas.
„Molio lipdymas, sportas, šokis, dainavimas ar kitos veiklos taip padeda išlieti emocijas. Nereikia bėgti nuo neigiamų emocijų, svarbu padėti vaikams jas išgyvnenti ir priimti. Jei mes stengsimės apsaugoti vaikus nuo bet kokios įtampos, nusivylimo, pykčio jie neišmoks tų jausų išgyventi, kuo anksčiau mes išmokome priimti įvairias emocijas, tuo stipresni ir ramesni jie tampa ateityje“, – teigia psichologė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?9
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...