„Paprastai ištikimybę vertiname pagal svarbius gyvenimo momentus: gebėjimą likti šalia krizės metu, priimti svarbius sprendimus ir išlikti ištikimiems savo įsipareigojimams net tada, kai situacija tampa įtempta. Tačiau tikruose santykiuose ištikimybė labiausiai išryškėja būtent tada, kai jos trūksta. Psichologiniai tyrimai iš esmės prieina prie panašios išvados, nors ją formuluoja akademiškesne kalba“, – savo straipsnyje žurnalui „Forbes“ pažymėjo jis.
Pasak jo, mokslininkai ištikimybę vertina ne tik kaip jausmą tarp dviejų žmonių, bet kaip tai, ką galima reguliariai pastebėti šiuose kasdieniuose partnerio įpročiuose.
Ištikimų partnerių žodžiai ir veiksmai nuosekliai sutampa. Nuspėjamumas ir stabilumas sukuria lojalumo jausmą. Kai ketinimai ir veiksmai iš esmės sutampa, nereikia nuolatos tikrinti, ką reiškia pažadai.
Ištikimi partneriai saugo jūsų orumą. Bet kokiuose santykiuose anksčiau ar vėliau patiriamas stresas – dėl išorinio spaudimo, konfliktų, nesusipratimų ar socialinės įtampos. Ir tokiais momentais ypač svarbu, kaip partneriai elgiasi vienas su kitu. Mokslininkai padarė išvadą, kad santykiai tampa stipresni, kai partneriai veikia kaip komanda, ir pablogėja, kai kiekvienas su sunkumais dorojasi vienas arba emociškai nutolsta.
„Nė vienas iš šių įpročių neatrodo dramatiškas. Ir būtent tai yra esmė. Iš tikrųjų ištikimybė retai pasireiškia garsiais pareiškimais – ji atsiskleidžia per stabilumą, nuspėjamumą ir jausmą, kad būnant šalia šio žmogaus nereikia nuolat abejoti“, – konstatavo M. Traversas.
Naujausi komentarai