Patyčioms mokyklose mažinti – „popierinės“ pataisos?

Psichologai dirba vos keliose miesto mokyklose. Ne ką geresnė padėtis ir Šiaulių rajone. Ugdymo įstaigų čia yra trisdešimt, o psichologų – vos trys, pedagoginei psichologinei tarnybai tenka 1,5 etato. „Mūsų, kaip ir Panevėžio, Kauno rajonų tarnybos, yra nedidelės, tad įgyvendinus numatomas pataisas teks tik rankomis skėstelėti ir pečiais gūžtelėti – realiai jau šiuo metu nėra, kam dirbti su tokiais vaikais. Dabar dar kažkokiu stebuklingu būdu mokyklos pačios tvarkosi su patyčiomis. Gerai, kad šiai problemai kreipiamas visuomenės dėmesys, tačiau tuomet atitinkamai turėtų būti pertvarkomos ir įstaigų struktūros“, – situaciją komentavo Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Laima Žiedienė.

Įžvelgia formalumą

Kaip būsimą tvarką vertina pačių mokyklų vadovai, turėsiantys užtikrinti sklandų tokios reagavimo į smurtą ir patyčias sistemos darbą bei būsiantys atsakingi už pagalbos suteikimą laiku?

Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos direktorei Jūratei Kaščiuškienei tokios priverstinės programos kelia abejonių. „Neįsivaizduoju jokios save gerbiančios šiuolaikinės mokyklos ir ypač vadovo ar administracijos, kito personalo, mokytojų, kurie nereaguotų į patyčias. Kartais gal net per daug kišamės į mokinių reikalus. Tokios prievolės man panašiau į norą viską paversti tik dar vienu popieriumi, įrėminti tai, ko neįmanoma įrėminti. Visiškai išgyvendinti patyčių iš mokyklos neįmanoma. Tačiau patyčios patyčioms nelygu. Todėl reikėtų ne dirbtinių pataisų, bet stengtis, kad vaikui išties geriau būtų. Pavyzdžiui, kaip galėsiu nustatinėti sąlygas pedagoginei psichologinei tarnybai, jog turi priimti mano mokinį? Būdama vienos institucijos vadovė, negi galiu nurodinėti, kaip dirbti kitos institucijos vadovui?“, – svarstė J. Kaščiuškienė.

Tai, kad tokia pareiga neturėtų būti užkrauta ant vadovo pečių, sutiko ir Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio mokyklos direktorius Albinas Jokubauskas. Be to, jis pastebėjo, jog apskritai reikėtų daugiau kalbėti apie patyčių problemos šaknis. „Čia turėtų ir socialiniai darbuotojai labiau įsijungti. Kartais nežinoma, kad šeima yra asociali ir dėl to kyla problemų, tėvai išvažiuoja į užsienį ir palieka vaikus be priežiūros arba suteikiama globą tam žmogui, kuris iš vaiko tyčiojasi“, – kalbėjo A.Jokubauskas.

Komentaras

Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina:

– Dabar yra parengtas pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelio projektas. Jame numatyta, kad turėtų atsirasti daugiau specialistų. Aišku, finansavimas tam numatytas ne nuo kitų metų, kada įsigalios pataisos, o nuo 2018-ųjų.

Įstatymu numatoma prievolė mokyklos direktoriui informuoti apie kiekvieną smurto atvejį ir visus jo dalyvius. Pagal naujas pataisas pagalba tėvams, mokytojams turi būti suteikta ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, vaikui – per vieną darbo dieną. Kitu atveju tai galėtų būti traktuojama kaip pažeidimas.

Tačiau psichologinė pagalba negali būti teikiama per prievartą, ne kiekvienas žmogus jos ir norės. Apskritai psichologijos specialistų Lietuvoje nestokojame, bet nepakankamai lėšų skiriama jų darbo vietų sukūrimui mokyklose. Todėl tam turės būti daugiau lėšų skiriama, jau dabar vaiko krepšelis padidėjęs 34 eurais. Tad ir įsigaliojus dabartinėms pataisoms kiekvienos mokyklos direktorius bus priverstas įdarbinti psichologą.

Yra numatyta ir mokytojų perkvalifikavimo programa. Kiekvienas mokytojas galės įgyti švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją. Pavyzdžiui, specialiojo pedagogo ar psichologo kvalifikaciją galės įgyti fizikas. Aišku, jų pagalba negalės prilygti psichologijos išsilavinimą turinčiam specialistui. 

Faktas

Iš viso 1185 bendrojo ugdymo mokyklose dirba 551 psichologas. Psichologo etatą švietimo įstaigos steigia savo iniciatyva, tam skiriamos lėšos iš mokinio krepšelio. Psichologinę pagalbą mokiniams teikia ir 54 pedagoginės psichologinės tarnybos visoje Lietuvoje. Jose šiuo metu dirba 156 psichologai.