- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugumą žmonių, pagalvojus apie artėjantį šventinį laikotarpį, užlieja šilti jausmai. Jaučiamas smagus subruzdimas ir šurmulys, laukiama jaukių susitikimų su artimaisiais – gali pasirodyti, kad šventės automatiškai suteikia pozityvių išgyvenimų. Tačiau yra žmonių, kuriems šis laikotarpis praskrieja kaip įprastos dienos, o švenčių atgarsiai lieka kažkur tolumoje.
Sunkumai šventiniu laikotarpiu niekur nedingsta. Žmonėms, kurie jaučiasi vieniši, artėjantis šventinis laikotarpis tą vienišumo ar atsiskyrimo jausmą gali dar labiau sustiprinti.
Kaip sako „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė, šventės dažniausiai siunčia žinią apie buvimą bendrystėje, susitikimus ir dėmesį vienas kitam, todėl asmeninių sunkumų turintiems žmonėms prireikia papildomų vidinių resursų, kad šventinė nuotaika ramiai liktų kažkur tolumoje, nepaliesdama ir nepastiprindama jautrių jų išgyvenimų.
„Bendraudami su paaugliais pastebime, kad prieš šventes ir šventiniu laikotarpiu jie mažai pasakoja apie pačias šventes – lyg jų išvis nebūtų, arba jų atgarsiai jaustųsi kažkur labai toli. Matome, kad paaugliai išgyvena intensyvius jausmus, kelia sau daug klausimų, ieško išeičių arba tiesiog nori ramiai išbūti su užgriuvusiais sunkumais. Verda intensyvus vidinis gyvenimas, kuriame papildomiems šventiniams rūpesčiams tiesiog nebelieka vietos“, – sako D. Baliulė.
Neretai tėvams ar kitiems suaugusiesiems kyla klausimų, kaip padėti paaugliams, kaip būti šalia jų nespaudžiant, bet kartu ir švelniai įtraukiant į švenčių suteikiamus patyrimus.
„Vaikų linijoje“ dirbanti D. Baliulė dalijasi keliais patarimais, kaip kurti ir puoselėti tradicijas drauge su paaugliais.
Priemonė: „Vaikų linijos“ komunikacinės kortelės „Pažink mane“ žaismingai įtraukia į svarbius ir gilius pokalbius. / „Vaikų linijos“ nuotr.
Gausybė klausimų. Pastebėkime save atidžiau: kartais į šventinį pasiruošimą ir planavimą įsisukame automatiškai, per daug neklausinėdami savęs, kam to reikia, kokia prasmė, ko iš tiesų norisi ir kas šiose šventėse mums svarbiausia, kam nuoširdžiai ir iš esmės norisi skirti savo energijos, laiko ir minčių.
Paauglystė – toks metas, kai šie klausimai nuolat sukasi galvoje, kritiškai perkratoma išoriniam pasauliui įprasta tvarka, įpročiai ir tradicijos. Taigi, verta leistis į gilesnius pokalbius ir ramiai pasikalbėti apie tai, ką jums ir paaugliams reiškia šventės, ką suaugusieji atsineša iš savo vaikystės, kaip dabartiniai paaugliai supranta tradicijas.
Jeigu sudėtinga inicijuoti pokalbį, pasitelkite kūrybiškumą, žaismingumą. Pakvieskite savo paauglį kažką nuveikti drauge, pvz., pasivaikščioti ar pačiuožinėti ant ledo. Kai skirsite kokybiško laiko dviese, bus lengviau ramiai ir nuoširdžiai pasikalbėti. Taip pat galite į pagalbą pasitelkti įvairius žaidimus, pvz., „Pokalbių gido“ ir „Vaikų linijos“ komunikacines korteles „Pažink mane“, kurios žaismingai įtraukia į svarbius ir gilius pokalbius. Tik svarbu žaidimo metu ne kamantinėti vaikus, o ir patiems dalytis savo patyrimais, nuomone ir pagarbiai klausyti, ką sako paaugliai.
Paauglio vidinis balsas visa esybe nori protestuoti prieš nusistovėjusią tvarką arba šaukte šaukia: tegul būna tos šventės, tik aš nenoriu su tuo turėti nieko bendro!
Vidiniai pokyčiai. Net jei po atvirų ir nuoširdžių pasikalbėjimų atrodo, kad niekas nepasikeitė, svarbu suprasti, kad šventinių tradicijų supratimas ir pajautimas paauglystėje apsiverčia aukštyn kojomis: paaugliams tampa nebeaktualus tikėjimas Kalėdų Seneliu ir šventiniais stebuklais, atslūgsta švenčių laukimo jausmas ir perdėtas jų sureikšminimas, nebesinori gauti dovanų, kurios neatitinka pačių paauglių lūkesčių, taip pat ateina supratimas, kad ir pačiam jau reikia kažką dovanoti ar prisiimti daugiau atsakomybės už ruošimąsi šventėms.
Sustokite ir išgirskite. Paauglio vidinis balsas visa esybe nori protestuoti prieš nusistovėjusią tvarką arba šaukte šaukia: tegul būna tos šventės, tik aš nenoriu su tuo turėti nieko bendro! Visa tai taip pat labai svarbu išgirsti – lūkesčius ir norus. Išgirdus, kaip paaugliai jaučiasi, galima pasitarti, kokių pasiūlymų ar pageidavimų turi jie patys.
Jei paauglys nenori niekur važiuoti per šventes, nepageidauja sėstis prie bendro šventinio stalo, kankinasi dėl šeimos tradicijų ir atrodo, kad dėl visų mielų šventinių planų tik varto akis ir nieko nenori, svarbu ramiai skirti tam laiko ir nuoširdžiai pasikalbėti.
Jie tik nori sugadinti šventes. Ar tikrai? Iš šalies gali atrodyti, kad tai yra tik demonstratyvus priešinimasis ir noras sugadinti šventinę nuotaiką visiems aplinkiniams. Vis dėlto tai gali būti ženklai apie paauglių:
* norą atsitraukti ir skirti daugiau dėmesio savo vidiniam pasauliui, kuris tuo metu verda, kunkuliuoja ir patiria atskirą intensyvų gyvenimą.
* norą spręsti ar tiesiog išbūti sudėtingesnį gyvenimo etapą ir jame iškilusius sunkumus, rūpesčius, svarbius klausimus, kurie reikalauja daug laiko ir energijos.
* norą sulaukti pagalbos ir palaikymo iš suaugusiųjų, kai jie atidžiai ir rūpestingai tiesiog būna šalia. Svarbu palaikyti ir kartu suteikti paaugliui daugiau erdvės jo reikalams.
Linkėdama stabtelėti ir skirti laiko ramiems ir prasmingiems pokalbiams, D. Baliulė primena, kad sprendžiant galvosūkį, kaip paauglius įtraukti į bendras šventes, svarbiausia ir yra pajausti, kiek galima savo vaikus spausti ir iš jų reikalauti.
„Jeigu visi nuvažiavote pas senelius, galbūt tai jau ir yra maksimalu, kiek tuo metu paauglys gali padaryti ir nieko papildomai nebegalime iš jo reikalauti: dar būk geros nuotaikos, šypsokis, būk mandagus ir dėkingas, pagelbėk virtuvėje, važiuok prie eglutės ir t. t. Atidus pajautimas, ryšio išlaikymas, pasitarimas ir įsiklausymas – štai kas yra svarbu“, – įsitikinusi „Vaikų linijos“ atstovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...