- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Šiandien puiki diena numirti" – tokį atsisveikinimo laišką socialiniame tinkle paliko vyras. Pasak psichologų, numoti ranka į tokį pagalbos šauksmą negalima. Tačiau tai, kaip sunkiu gyvenimo momentu pasielgs žmogus, labai priklauso ir nuo aplinkinių reakcijos.
Įrašas suneramino
Socialiniame tinkle apie mirtį užsiminęs vyras su visais atsisveikino. Po žinutės pasipylė komentarai, raginantys susiimti, nekvailioti, "būti vyru". Apeliuota į artimųjų reakcijas, ligas.
"Kaip turėčiau į tai reaguoti? Skambinti artimiesiems? Galėčiau gal ir nekreipti dėmesio, bet visą naktį po to negalėjau užmigti. O jei rimtai kažką sau pasidarys? Gal čia tik alaus išgėręs taip sublūdo?" – nerimavo į redakciją kreipęsis apie galimą savižudybę užsiminusio vyro buvęs kolega.
Jis parodė įrašą ir draugų reakcijas socialiniame tinkle, tačiau dėl asmens privatumo apsaugos neminėsime detalių.
Likus kelioms dienoms iki minėtojo įrašo pasirodymo vyras jam paskambino pasiteirauti, kaip sekasi. Po kelerių metų pertraukos sulauktas skambutis jį gerokai nustebino.
"Kurį laiką dirbome kartu, bet nebuvome geri draugai", – apie netikėtą skambutį pasakojo pašnekovas.
Buvusio bendradarbio nerimą sustiprino tai, kad viešą atsisveikinimo laišką socialiniame tinkle paskelbęs vyras prieš kelerius metus neteko dukters – paauglė pasitraukė iš gyvenimo.
Sutrinka, išgirdę ketinimus
"Iš to, ką papasakojote, sklinda labai rimti savižudybės grėsmės signalai. Į tai reikėtų reaguoti rimtai", – patarė Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichologė Kristina Kalantaitė.
Pasak specialistės, Lietuvoje labai daug savižudybių iš dalies ir dėl to, kad aplinkiniai žmonės, išgirdę kalbas apie savižudybę, sutrinka.
Jeigu žmonės žinotų, kaip tokiais atvejais elgtis, kaip reaguoti, ką sakyti sunkumų prislėgtam žmogui, tikėtina, kad savižudybių skaičius mūsų šalyje sumažėtų.
Lietuva ilgą laiką buvo lyderė pagal savižudybių skaičių ES. Nors situacija po truputį gerėja, daugėja visuomenei šviesti skirtų renginių, tačiau žinių šia tema aplinkiniams dar labai trūksta.
Moralai nepadeda
"Pamatęs tokią žinutę draugas ar artimas žmogus turėtų skambinti ir klausti, kas yra, kas vyksta jo gyvenime, kaip jis jaučiasi. Reikėtų pasiūlyti susitikti, pasikalbėti apie tai.
Jokiu būdu nereikėtų nuvertinti žmogaus jausmų, nereikėtų apeliuoti į sąžinę, siūlant pagalvoti apie sergančius artimuosius ar vaikus. Tai nepadeda sumažinti psichologinio skausmo", – rekomendavo psichologė.
Pasak K.Kalantaitės, retam kuriam žmogui pasiūlymas pagalvoti apie artimuosius tuo momentu būna efektyvus. Net jei taip nutinka, žmogus po kurio laiko vis tiek gali grįžti prie minčių apie savižudybę.
Patariama nesmerkti žmogaus dėl kilusių minčių apie savižudybę. Tokiais atvejais jam būna sunku girdėti stereotipinius patarimus: "susiimk, nejuokauk, būk vyras ar nekvailiok".
Pradžiai pakanka pokalbio
Kalbos apie savižudybę ar jos planavimas yra tam tikras pagalbos šauksmas.
"Nė vienas žmogus nenori mirti. Kalbos apie savižudybę ar jos planavimas yra tam tikras pagalbos šauksmas. Kai pradedama kalbėti apie savižudybę ar net planuoti, tuo metu žmogus jaučia didžiulį emocinį skausmą ir nemato kitos išeities, išskyrus savižudybę", – sakė specialistė.
Kartais tam, kad sunkioje gyvenimo situacijoje atsidūręs žmogus pasijaustų geriau, pakanka šilto ir nuoširdaus pokalbio ar išklausymo.
Kai išsipasakojama, susikaupusi įtampa tam kartui gali nuslūgti. Tačiau pokalbis neišsprendžia problemų.
"Panašu, kad jūsų minėtam vyrui trūksta bendravimo. Jis išgyvena menkavertiškumo, nepasitikėjimo savimi, beprasmybės jausmus. Artimi žmonės turėtų reaguoti į tokius signalus ir nukreipti jį pas psichikos sveikatos specialistus, galbūt net pas juos palydėti. Krizės ištiktam žmogui reikia paaiškinti, kad yra gydytojų, psichologų, galinčių padėti", – pasakojo psichologė.
Išgertas alkoholis esą nesumenkina situacijos rimtumo. Atvirkščiai, tokiais atvejais alkoholis tampa papildomu rizikos veiksniu. Kaip ir praeityje išgyventa dukters savižudybė.
Siūlo ieškoti pagalbos
Krizės ištiktam žmogui pokalbis gali būti kaip pirminė prevencijos priemonė. Tai kuriam laikui sumažina įtampą, tačiau neišsprendžia problemų. Vėliau patariama kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Pasak K.Kalantaitės, jei savižudybės rizika yra aukšta, nerekomenduojama tokio žmogaus palikti vieno net kelioms valandoms.
Blogiausiu atveju su krizės ištiktu žmogumi greitosios medicinos pagalbos automobiliu galima nuvažiuoti į ligoninę, kuri dirba visą parą.
Nėra vienetinis atvejis
Psichologė pastebi, kad socialiniams tinklams tapus neatsiejama gyvenimo dalimi, kartkartėmis viešoje erdvėje pasitaiko atsisveikinimų, siejamų su galimomis savižudybėmis.
Aplinkiniai linkę nuvertinti tokius įrašus, manydami, kad taip manipuliuojama artimaisiais.
"Man tada kaip psichologei kyla klausimas, kaip blogai emociškai žmogus turi jaustis, kad tokiu būdu manipuliuotų? Nesutinku, kad tai manipuliacija. Tai rodo, kad situacija yra rimta ir žmogui reikalinga pagalba", – pridūrė K.Kalantaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...