- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurių vaikų mintyse dar gyvos atostogų nuotaikos, o jau reikia įsisukti į pamokų, būrelio, kito būrelio karuselę. Kaip sklandžiai, patiriant kuo mažiau streso, tėvams ir vaikams išgyventi šiomis sąlygomis? „Pakeisti gyvenimo ritmą, užimti naujus vaidmenis – mokinio, jo tėvelių – užtrunka. Tačiau nespauskime savęs ir vaikų šiuos vaidmenis atlikti tobulai“, – pataria psichologė Sigita Adelbergytė.
– Taigi, kaip neprarasti pusiausvyros spartėjančiame mokyklos ir popamokinės veiklos ritme?
– Streso kyla kiekvienoje šeimoje. Visai be jo neįmanoma sugrįžti į pamokų, būrelio, kito būrelio karuselę. Kaip elgtis, kad streso mūsų šeimose būtų mažiau? Tiek tėvai, tiek mažieji jo patiria daugiau, jei vaikai tik pradeda eiti į mokyklą, nepažįsta aplinkos, mokytojos, kitų vaikų, tvarkos, pamokų trukmės. Pakeisti gyvenimo ritmą, užimti naujus vaidmenis – mokinio, jo tėvelių – užtrunka. Tačiau nespauskime savęs ir vaikų šiuos vaidmenis atlikti tobulai. Juk kai situacija neatitinka mūsų lūkesčių, tada ir išgyvename stresą.
Kartais vaikai, dar nelankę mokyklos, bijo, nenori į ją eiti, nors dažnai negali paaiškinti, kodėl. Pirmokų streso lygis rudens pradžioje priklauso nuo to, ką jie žino apie mokyklą, ko tikisi, kai ten nueis. Svarbu nenuteikti vaiko, kad mokykla – kažkas baisaus, kad ten reikės tik sunkiai dirbti. Labiau padėtų žodžiai: „Mokykloje įdomu, ten susipažinsi su daug vaikų, ten visada šalia bus mokytoja, kuri išmokys daug ko įdomaus. Daug smagių dalykų ten nutiks, o grįžęs iš mokyklos viską galėsi papasakoti mums.“
Iš tiesų per didelis tėvų spaudimas gerai mokytis, lankyti per daug būrelių gali kelti didelį stresą vaikui.
Jei pastebite vaikų nerimą, pakvieskite ramiai pasikalbėti prie puodelio arbatos apie tai, kas kelia nerimą. Nerimo šaltinių gali būti daug ir įvairių, todėl geriausias vaistas – ramus, nemoralizuojantis pokalbis išklausant.
– Vaikai neretai neįveikia reikalavimų, tėvų spaudimo mokytis. Kaip jiems padėti?
– Vaikai kartais gyvena ne kaip vaikai, o kaip maži suaugusieji ir neretai būna, kad veiklų ir spaudimo patiria daugiau nei jų tėveliai. Dar reikėtų suprasti, kad mes, suaugusieji, turime galimybę pasirinkti, ką norime dirbti, kada atostogauti, ką šiandien valgysime pietums ar kokį drabužį šiandien pirksime. Vaikai dažniausiai šių pasirinkimų neturi, todėl gali priešintis mūsų spaudimui, taip rodydami savo galią, gebėjimą pasakyti „ne“.
Iš tiesų per didelis tėvų spaudimas gerai mokytis, lankyti per daug būrelių gali kelti didelį stresą vaikui. Supraskime, ne visi vaikai gali būti pirmūnai, nors ir labai nori. Vaikai, kurie mokosi puikiai, nebūtinai yra laimingesni už tuos, kurie mokosi vidutiniškai. Galbūt jūsų vaikas turi gebėjimų sportui, menui, literatūrai, o gal turi verslininko gyslelę ar moka puikiai vesti renginius. Svarbu padėti jam surasti sritį, kur galėtų pajusti laimėjimą, įgyti pasitikėjimo savimi, kelti savivertę.
– Jei vaikas nesako, kad jam per sunku, kaip atpažinti?
– Tuomet kūnas pradeda siųsti signalus. Dažnai vaikų stresas gali pasireikšti įvairiais nemaloniais kūno pojūčiais – psichosomatiniais skausmais – galvos, pilvo, pykinimu, nemiga, gali nusilpti imunitetas, regresuoti net vaiko raida. Taip pat vaikų stresą galime pastebėti, jei matome, kad įprastai judrus linksmas vaikas tampa pasyviu, irzliu, nebesidomi dalykais, kurie anksčiau domindavo, vengia su mokykla susijusių pokalbių, namų darbų, kyla pykčio, agresijos protrūkiai. Taigi, jei vaikas vis skundžiasi įvairiais negalavimais, galbūt jam reikia poilsio, nes nebepajėgia atlikti visko, ką jam suplanavo tėvai.
– Kartais tėvai, žvelgdami į penkerių metų pyplį, jau mato būsimą gydytoją, teisininką ar verslininką – tą, kuo patys kažkada netapo. Kodėl blogai primesti vaikui savo susikurtą stereotipą?
– Kartais tėvams gali atrodyti, kad jie geriau žino, kas vaikui geriausia, kuo jis turi būti, kas jį daro laimingą. Jei jūs vaikystėje svajojote tapti gydytoju, bet nepakako motyvacijos mokytis ar balų įstoti į universitetą, jums gali atrodyti, kad būtent jūsų vaikai turi išpildyti jūsų neįgyvendintus norus ir taip taps laimingi. Juk taip gaila, kad jums nepavyko.
Deja, retai kada mūsų stereotipas, koks bus mūsų vaikas, sutampa su tuo, kam jis iš tikro gabus ir ko jis pats nori. Turbūt žinome tą nemalonų jausmą, kai mums kažkas liepia daryti tai, ko mes nemėgstame, ir mes iš pareigos ar mandagumo tai padarome. Tuo metu jaučiamės bejėgiai atsisakyti, tarsi prarandame savo gyvenimo kontrolę, tampame aukomis, galinčiomis nebent tik pykti ir reikšti nepasitenkinimą. Leiskite patiems vaikams surasti veiklą, kuri jiems atneša laimę. Būti laiminga virėja yra geriau nei nelaiminga teisininke. Taigi, nestebina, kad dabar labai daug suaugusių žmonių keičia savo profesijas, nes iki tol jautė, kad tai, ką dirbo, dirbo dėl tėvų, artimųjų, visuomenės lūkesčių, o ne savo.
– Ar tėvai, norėdami išauginti supervaiką, kartais neperspaudžia?
– Mūsų visuomenėje vyksta geriausių tėvelių varžybos. Mamos jaučia spaudimą būti geromis mamomis, lyginasi tarpusavyje su kitomis. Taip atsiranda įtampa, dažnai perkeliama ant vaiko pečių. Su vaiku elgiamasi kaip su nuosavybe, o ne asmenybe. Tačiau vaikai labai skiriasi pagal tai, kaip jie nori leisti laisvalaikį. Vieni visai nenori jokio būrelio, kiti nori eiti į keturis, nors žino, kad tai užims daug laiko. Iš tiesų, jei jūsų vaikas nori lankyti daug būrelių ir jei turite galimybę, leiskite jam juos lankyti – taip vaikas atsirinks labiausiai jam patinkančias veiklas, kur geriausiai atsiskleidžia jo gabumai, talentai. Taip, laikui bėgant, turėtų atsisijoti ir likti keli pagrindiniai užsiėmimai.
Blogiau, jei vaikas visai nenori tų keturių būrelių, bet jų reikia tėvams. Tada norėtųsi paklausti: gal norite apsikeisti vietomis su savo vaiku? Balerina norite būti jūs ar jūsų vaikas? Iš tiesų vaikui užtenka ir vieno papildomo užsiėmimo ar būrelio, kur galėtų atsiskleisti. Svarbu, kad vaikas turėtų erdvę bendrauti su bendraminčiais, kelti savo savivertę užsiimdami veikla, kuri tiesiogiai nesusijusi su pamokomis. Ir čia labai tinka posakis – „Daugiau – nebūtinai reiškia geriau.“
– Priešingas atvejis, kai tėvai palieka vaiką daugiau nei pusei dienos niekieno neprižiūrimą namuose ir jis gali veikti bet ką. Kokie pavojai slypi, kai vaikas turi labai daug laisvo laiko?
– Prisiminkime savo vaikystę. Turbūt daugelis iš mūsų turėjome laisvus pusdienius po mokyklos, kai galėjome veikti bet ką. Ir tikrai būdavo dienų, kai tiesiog žiūrėdavome filmukus per TV, tačiau vis dėlto daugiau laiko praleisdavome lauke su draugais žaisdami, tyrinėdami pasaulį, mokydamiesi suprasti pasaulio veikimo principus ir kaip mums į jį reikėtų reaguoti.
Mūsų visuomenėje vyksta geriausių tėvelių varžybos. Mamos jaučia spaudimą būti geromis mamomis, lyginasi tarpusavyje su kitomis. Taip atsiranda įtampa, dažnai perkeliama ant vaiko pečių. Su vaiku elgiamasi kaip su nuosavybe, o ne asmenybe.
Turėti daug laisvo laiko nėra nieko blogo. Manau, blogiau neturėti laisvo laiko ir įsivaizduoti, kad visas jis turi būti praleistas prasmingai, smegenims dirbant 100 proc. – juk jei sustosime, pasaulis mūsų nelauks. Leisdami vaikui turėti laisvo laiko, mes rodome, kad pasitikime juo, jo gebėjimu pačiam atrasti veiklas, kurios jam malonios, susiplanuoti savo veiklą. Ir turbūt reikėtų pradėti nuo savęs. Jei mes turime laisvo laiko ir gebame jį susiplanuoti, to išmoks ir vaikas, tik pasitikėkime juo. Žinoma, nenoriu pasakyti, kad vaikui nereikia lankyti kažkokio būrelio ar užsiimti papildoma veikla, tačiau palikime laiko tiesiog būti, ne tik veikti.
– Ar vaikams apskritai reikia palikti laiko nieko neveikti?
– Visur reikalinga pusiausvyra. Tarp veikimo ir neveikimo – taip pat. Kai vaikai sako, kad neturi, ką veikti, nereikėtų to suprasti kaip įsakymo surasti vaikui veiklą, jį linksminti, tarsi būtume visą parą užsakomi klounai. Tai proga vaikams pasitelkti kūrybiškumą, patiems sugalvoti, kuo galėtų užsiimti. Tik reikia tikėti, kad jie tai gali. Jei kaskart, kai vaikas neturi ką veikti, apkrausime jį veikla, pramogomis, vaikas išmoks, kad gyvenime visi kiti turi už jį sugalvoti, ką jam veikti. O kam galvoti pačiam, jei gali sugalvoti kitas? Tačiau mes juk norime, kad užaugtų savarankiškas, kūrybiškas žmogus, nelaukiantis iš pasaulio linksmybių, o pats jas kuriantis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką5
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...