Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė įspėja: nors namų kvapai gali veikti mūsų emocijas ir net fiziologinius rodiklius, tokius kaip kraujospūdis, širdies ritmas ar kortizolio (streso hormono) kiekis, jų poveikis ne visada teigiamas.
„Mūsų uoslė yra skirta veikti kaip išlikimo kompasas, saugantis nuo gaisro ar sugedusio maisto, tad turime suprasti, kad nuolat ją dirginti nėra geras sprendimas. Net jei kvapas nesiejamas su neigiama patirtimi ir atrodo labai malonus, priimtinas, esant per ilgam ar per intensyviam dirginimui smegenys gali tai interpretuoti kaip sensorinę perkrovą arba pavojų, todėl gali kilti tiek emocinis, tiek fizinis diskomfortas“, – pastebi mokslininkė.
Veikia akimirksniu
Žmogaus uoslė – ypatingas jutimas. Ji laikoma vienintele pagrindine jutimo sistema, kuri apeina smegenų gumburą ir projektuoja signalą tiesiai į smegenų emocinius ir atminties centrus.
„Kvapai gali sukelti tiesioginių emocinių reakcijų ir ryškių, ilgalaikių prisiminimų dar prieš sąmoningoms smegenims atpažįstant kvapą. Šis tiesioginis ryšys išsivystė dėl išlikimo, leisdamas gyvūnams ir žmonėms nedelsiant reaguoti į pavojus. Vadinasi, kvapas suveikia akimirksniu“, – teigia A. Zabulionė.
Šis kvapų, pavadinkime, medalis, pasak mokslininkės, turi dvi puses. Pirma, pasinaudodami kvapais galime susigrąžinti malonius prisiminimus, emocijas, pagerinti nuotaiką, darbingumą ir bendrą emocinę būklę. Taip pat galima tai naudoti ir mokymuisi, treniravimuisi.
„Tačiau yra ir kita medalio pusė. Ją išskirčiau į dvi dalis. Pirma, nemalonūs kvapai arba kvapai, kurie konkrečiam asmeniui asocijuojasi su nemaloniomis situacijomis ar prisiminimais, net pačiam žmogui iki galo nesuvokiant gali sukelti liūdesį, baimę ar net paniką. Etaloninis to pavyzdys – dantų priežiūros specialistų naudojamos priemonės. Net jei realaus pavojaus nėra, kvapas gali sukelti labai nemalonią savijautą.
Kitas niuansas – perteklinis kvapių medžiagų naudojimas. Šiuo metu tikrai yra kvėpinimo manija, tačiau net ir natūralūs kvapai gali sukelti alerginių reakcijų ir būti toksiški“, – sako A. Zabulionė.
Kyla rizika
Visuomenės sveikatos, aplinkos ir medicinos tyrimai rodo, kad per didelis kvapiųjų medžiagų naudojimas (visais būdais) kelia riziką žmonių sveikatai ir patalpų oro kokybei.
„Perteklinis kvapiųjų produktų naudojimas yra ne tik nepatogumas. Jis susijęs su neigiamu poveikiu sveikatai: gali pasireikšti migrena, astmos priepuoliai, kvėpavimo sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos problemos ir gleivinės dirginimas. Kvapiosios medžiagos gali tapti kontaktinio dermatito (odos alergijų) priežastimi“, – teigia KTU mokslininkė.
Kvapieji produktai išskiria daugiau nei 100 lakiųjų organinių junginių, kurie, reaguodami su oru, gali sudaryti pavojingų antrinių junginių, tokių kaip formaldehidas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ypač didelį dėmesį atkreipia į šias medžiagas – ftalatus ir minėtą formaldehidą.
„Ftalatai siejami su endokrininės sistemos sutrikimais, o formaldehidas, galintis dirginti akis ir nosį, sukelti galvos skausmą. Jis gali išsiskirti degant žvakėms ar naudojant pigius difuzorius“, – tikina A. Zabulionė.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad teisinis reguliavimas, saugodamas gamintojo teisę į kvapų paslaptį, šiuo metu leidžia nenurodyti visų tikslių cheminių medžiagų, todėl kvapo etiketė gali slėpti dešimtis skirtingų medžiagų.
Ypatingos progos
A. Zabulionė tikina, kad kasdien neturėtų būti naudojami nei namų kvapai, nei kvapiosios asmeninės priežiūros priemonės.
„Tikrai ne visi gamintojai siūlo kvapią, o kartu identišką nekvapią alternatyvą, tad sąmoningai pridėti papildomai kvapų derėtų su didele atsarga. Jei asmuo laikosi asmeninės ir namų higienos, neturėtų kilti poreikis kasdien ką nors kvėpinti“, – sako A. Zabulionė.
Mokslininkės nuomone, namų kvapai turėtų būti skirti tam tikroms progoms, siekiant išsaugoti ir tarsi užkonservuoti teigiamas emocijas.
Būtinas poilsis
Mokslininkė pažymi – namai yra mūsų išplėstinis aš: interjeras užpildo erdvę vizualiai, o kvapas – sensoriškai.
„Tai vadinama sensoriniu komfortu. Tuščia, bekvapė erdvė gali atrodyti sterili ir šalta (kaip ligoninė). Namų kvapas veikia kaip nematomas sluoksnis, kuris sušvelnina aplinką, suteikia jai charakterį ir padeda žmogui psichologiškai įsisavinti erdvę – paversti pastatą savo namais“, – sako A. Zabulionė.
Anot jos, svarbu nepamiršti, kad kvapas turėtų būti labai silpnas, vos juntamas: juslės jį tikrai pagaus, bet jei bus per intensyvu, išsekinta uoslės sistema sukels bendrą nuovargį ir dirglumą.
„Sunku tokią plačią temą sutalpinti į kelis rekomendacinius sakinius, bet svarbiausia – atidžiai žiūrėti, kokia sudėtis. Jei norite namuose kurti jaukumą saugiai, rinkitės gamintojus, kurie nurodo visą ingredientų sąrašą (ne tik kvapiųjų medžiagų), venkite sudėtyje ftalatų. Ieškokite IFRA (International Fragrance Association) atitikties sertifikatų. Rinkitės žvakes, pagamintas iš sojų ar bičių vaško, o ne parafino. Difuzorius – su bealkoholiais pagrindais“, – pataria A. Zabulionė.
Mokslininkė rekomenduoja miegamuosiuose vengti citrinų, eukaliptų, stiprių gėlių kvapo, nes jie stimuliuoja, gali trikdyti miego fazes.
(be temos)