- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kodėl kalbėdami mes gestikuliuojame?
Už savo įprotį kalbant gestikuliuoti rankomis galime būti dėkingi žuvims. Mokslininkai išsiaiškino, jog kalbos kontrolės ir rankų judesių evoliucija užgimė tame pačiame smegenų regione. Tai turėtų paaiškinti, kodėl savo kalbą mes pagyviname rankų mostais.
Kornelio universiteto profesorius Andrew Bassas teigia, jog priežastis, kodėl mes šnekėdami gestikuliuojame, evoliucijos keliu veda atgal iki pat priešistorinių žuvų.
Tyrimas atskleidė, jog žinduoliams ir paukščiams būdingi nervinių ląstelių tinklai, kontroliuojantys kalbinius mechanizmus ir galūnių judesius, vystytis prasidėjo priešistorinių žuvų užpakalinėse smegenyse. Tai paaiškina, kodėl pas žmones, bei daugybę kitų stuburinių, egzistuoja toks glaudus ryšis tarp kalbinių garsų ir gestikuliavimo galūnėmis. „Šis atradimas ateityje galbūt atskleis dar įdomesnių kalbos evoliucijos faktų." – teigė A. Bassas.
„Tokios galūnės, kaip pelekai, daugiausiai naudojamos judėjimui. Tačiau jos taip pat funkcionuoja kaip bendravimo įrankis, siunčiantis negarsinius signalus, kuriuos mes vadiname gestais", – pasakojo A. Bassas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Seime – „Didieji TV3 debat...
-
UEFA Tautų lyga: Lietuva–Ko...
-
„Blue/Yellow“ dešimtmeči...
-
„Via Baltica“ ruožo nuo M...
-
LTOK prezidento rinkimai...
-
Lietuvos gamintojų paroda ...
-
Kariuomenę pasiekė tūkstant...
-
Ispanijos nacionalinės dienos...
-
Paskutinė išankstinių Seimo...
-
Pasirašytas kultūros inovaci...
-
Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių33Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienyb...
-
Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų1Konfliktai šeimoje, darbe, su partneriu ir vaikais. Nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, liūdesys ir pyktis. Santykių kūrimo mokymų ir seminarų autorė, psichologė Ilona Abel sako, kad kai žmogus nebepakelia santykių svorio, yra išeitis. S...
-
O dabar pakalbėkime apie… niekąKaip dažnai pagaunate save ar kitus sakant: „nieko nenoriu“, „niekas neįdomu“, „viskas gerai“ ir pan.? Ką iš tiesų sako mūsų vartojami žodžiai „niekas“ ir „viskas“? ...
-
Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...
-
Stresas ar profesinis perdegimas? Skirtumas gali būti mirtinas1Ar kada esate patyrę būseną, kai atrodo, jog jau viskas, tiesiog visko per daug, daugiau nebegaliu? Ką tuomet galvojote? Kaip šią būseną apibūdintumėte? Ši tema pradeda straipsnių ciklą „Profesiniai konstruktai“, kuriame ...
-
Terapiniai šunys padeda pamilti knygasNauji mokslo metai kai kuriems vaikams atnešė nemažai nerimo ir baimės, ypač jei jie susiduria su sunkumais mokydamiesi skaityti. Patyrusios kaniterapeutės, lydint auksaspalvei retriverei Brunai ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliui Lu, vaik...
-
Bendravimas su suaugusiaisiais – esminė vaikų kalbos raidos dalis„Suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai itin svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi“, – teigia dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros asistentė, Skaitmenini...
-
Mamą ir dukrą suartino sudėtingiausi gyvenimo iššūkiaiKaip ir kiekvieną rugsėjį, jau 16 metų vėžiu sergančius vaikus globojantis paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ mini auksinio kaspino mėnesį. Už fondo vairo stovinčios mama ir dukra – Eglė Mėlinauskienė ir Justina Žukauskie...
-
Lengvas startas. Kaip padėti pirmokėliui lengviau adaptuotis?Pirmieji mažylio žingsniai pirmoje klasėje ne visada būna lengvi. Kas lemia pirmokėlio nenorą ar net baimę eiti į mokyklą ir kaip tėvai gali padėti jam įveikti šiuos iššūkius, kalbamės su „Instagram“ paskyros &bdq...
-
Rudens iššūkiai mūsų psichologinei savijautaiRudenėjant daugelis susiduria su neigiamais emociniais ir psichologiniais pokyčiais. Jiems didelę įtaką gali turėti sutrumpėjusios ir vis tamsesnės dienos, grįžimas į mokslus ir darbus, atvėsę orai ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. ...
