- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Labai dažnai motyvacija siekti tam tikrų asmeninių tikslų atkeliauja su nauja savaitės ar mėnesio pradžia, tačiau dar neįpusėjus – pradingsta. Taip nutinka, nes daugelis daro kelias pagrindines klaidas išsikeldami asmeninius tikslus, o tai ir lemia nesėkmę.
Nauja pradžia – mažais žingsniais
Daugelis prieš pradėdami siekti užsibrėžtų tikslų laukia naujos pradžios. Tai gali būti pirmadienis, naujo mėnesio pradžia, pirmoji pavasario ar vasaros diena. Turėti konkretų starto laiką yra gerai, mat tai leidžia pasiruošti, apgalvoti, kaip ir kokiu būdu savo tikslo sieksite.
Nepaisant to, gana didelė dalis žmonių po kelių savaičių šią motyvaciją praranda. Tokiais atvejais pradinių klasių mokytoja Adelija Budginienė rekomenduoja pasimokyti iš vaikų ir pradėti kelionę mažais žingsniais.
„Mes su mokiniais apie ilgalaikius tikslus nekalbama, juos keliame trumpesniam laikui, maždaug penkioms ar šešioms savaitėms. Kiekvieno etapo pabaigoje pasimatuojame ir pagal tai įvertiname ir nusprendžiame, ko sieksime ateityje. Taip atsispiriame nuo realaus pagrindo, bet viską planuojame mažais žingsneliais“, – sako A. Budginienė.
Adelija Budginienė. / A. Budginienės asmeninio archyvo nuotr.
Reikalingi realūs tikslai
Norint pasiekti daugiau, vienas pagrindinių elementų yra motyvacija, kurios daugeliui dažniausiai ir pritrūksta. Taip dažniausiai nutinka dėl nukopijuotų ar savo asmenybei iškeltų nerealių tikslų. Jų nepasiekus atrodo, kad nebėra jėgų ir noro judėti toliau.
Nereikėtų daryti už vaiką, o tuomet džiaugtis, kaip gerai jis pats padarė. Taip imituojama sėkmė, iškreipiama realybė.
„Dažnai žmonės paslysta ir nusivilia savimi, kai nori aukštumų, bet nepagalvoja, ar tikrai tas tikslas jiems yra tinkamas ir ar jie turi kompetencijų jo siekti. Vaikai šiuo atveju patiria dar didesnį kirtį – nesėkmė demotyvuoja, iškreipia realybę ir jiems gali būti sunkiau formuoti gyvenimo įgūdžius“, – sako mokytoja A. Budginienė.
Anot jos, vaikams reikia parodyti, kad kiekvieno iš jų kelias yra autentiškas ir tai reikia priimti kaip stiprybę – lygiai taip pat ir suaugusieji turėtų atsisukti į save ir ieškoti savo individualaus kelio, kuris atitiktų jų išskirtinę asmenybę.
Nesėkmė – ne ženklas sustoti
Kartais net ir siekdami realių, apgalvotų tikslų ir vedami vidinės motyvacijos patiriame nesėkmę. Anot specialistų, tai visiškai normali ir neišvengiama gyvenimo dalis, kurią reikia išmokti priimti. Juk kartais iš rutinos išvesti gali ir visai nenuspėjami dalykai, pavyzdžiui, liga ar neatidėliotini asmeniniai reikalai.
Nesėkmė kartais gali virsti galimybe dar kartą pasimatuoti, padaryti pauzę ir galbūt pakoreguoti savo tikslą, kad šis nuvestų į sėkmę.
„Gyvenimas yra įvairus, jis nuolat kinta, todėl svarbu nenusivilti savimi, jei tikslus reikia pakeisti. Kartais taip galima atrasti ir visai naują, dar nematytą kelią, kuris galbūt yra net tinkamesnis. Svarbiausia nebijoti tuo keliu paėjėti, nes gal ten atrasite sėkmę“, – sako mokytoja A. Budginienė.
Pagrindas – dar vaikystėje
Padėti tinkamą pagrindą tikslų siekimo įgūdžiui galima dar vaikystėje, tačiau į šį procesą turėtų aktyviai įsitraukti ir patys tėvai. Anot A. Budginienės, surasti aukso viduriuką yra gana sudėtinga, nes tėvai dažnai nori pagelbėti, tačiau nereikėtų persistengti.
„Nereikėtų daryti už vaiką, o tuomet džiaugtis, kaip gerai jis pats padarė. Taip imituojama sėkmė, iškreipiama realybė“, – teigia mokytoja.
Anot jos, tikslas vaikui gali būti ir užsirišti batą ar užsisegti sagą. Kai tai pavyksta padaryti pačiam, svarbu paryškinti tą momentą, o jei nepavyko, – reaguoti atitinkamai.
„Jei vaikui nesiseka, pasiūlykite jam pailsėti, atsitraukti ir tuomet bandyti iš naujo“, – tęsia mokytoja A. Budginienė ir priduria, kad kuo anksčiau vaikas išmoksta pasiekti savo tikslus, tuo lengviau ateityje jam bus įtvirtinti save.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Birštone – ramybės oazė gamtos apsuptyje
Keletas pastarųjų metų buvo įtempti, kupini streso ir nežinomybės. Siekiant paskatinti atidžiau rūpintis savo emocine sveikata ir padėti atrasti vidinę harmoniją, viename iš kurortinių Lietuvos miestų įrengta speciali vieta meditacijai ir ...
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi2
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7
Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba6
„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2
Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3
Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2
Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1
Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...
-
G. Petrilionienė – apie motyvuojamąsias taupykles ir finansinį raštingumą2
Giedrė Petrilionienė, praktinių dirbtuvių apie finansinį raštingumą tėvams ir vaikams trenerė, sako, kad ir ji pati kadaise nemokėjo protingai elgtis su pinigais. Dabar ši tema aktuali ne tik jai, bet ir visai Petrilionių šeimai....
-
Kaip suvaldyti norą rėkti ant vaikų?2
Dažniausiai tėvai sako, kad ant vaikų rėkia, nes jie negirdi. Ne vaikų klausa yra bėda, o kad tėvai negali susivaldyti. Kokios rėkimo priežastys ir kaip susivaldyti, pokalbis su psichologe Jūrate Ašmante. ...