- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichikos sveikatą. Stresas yra ilgalaikis, nes prie visko prisideda ir dveji pandemijos metai. Apie tai LNK pokalbis su Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente Ramune Mazaliauskiene.
– Ar galima lyginti, kas yra blogiau – pandemija ar karas?
– Kartais neįmanoma sulyginti nesulyginamų dalykų. Abu turėtume vertinti kaip ekstremalias situacijas ir jų poveikis žmogaus psichikai labai stipriai priklauso nuo keletą dalykų, vienas jų – intensyvumas, trukmė, kitas labai svarbus faktorius – kieno sukelta ekstremali situacija. Jeigu ji sukelta žmonių, mums tai išgyventi žymiai sunkiau. Sakyčiau, karas mūsų psichinei sveikatai turi ir turės didžiausią neigiamą poveikį. Bet tai spėjimas.
– Kokios žmonių emocijos, ką jie šiuo metu išgyvena?
– Emocijos keičiasi. Pirmosiomis karo dienomis ir savaitėmis pacientų reakcijos buvo aukštesnis nerimo lygis, panikos, kiti norėjo bėgti, išvažiuoti. Dabar, kadangi situacija yra užsitęsusi, atsiranda skirtingų reakcijų – lėtinių nerimo, streso būsenų, kai kuriems žmonėms pagerėjo, nes turime įvairių adaptacinių gebėjimų, ir kai kurie darydami psichikos sveikatai naudingus dalykus tvarkosi. Kai kuriems atsirado lėtinės streso būsenos su nemigos, psichosomatiniais simptomais.
– Ar ilgalaikis stresas gali būti nepastebimas?
– Kiekvienas žmogaus jaučiame vienokį ar kitokį stresą. Nors nedalyvaujame tiesioginiuose veiksmuose, mes karo liudytojai. Kartais žmogus lėtinio, nelabai išreikšto streso gali ilgą laiką nepastebėti net jei ir aplinkiniai sako. Kai kurios lėtai besivykstančios ligos lieka nepastebėtos, nes ir pats žmogus pripranta, ir aplinkiniai. Tik tam tikrose situacijose jis gali pamatyti, kad tapo depresiškas, neturi motyvacijos dirbti, krito darbingumas, jam niekas neįdomu ir pan.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Per pandemiją buvo pagalbos linijos, ar dabar jų reikia?
– Pagalbos linijų reikia visą laiką. Kiekvieną dieną patiriame pačių įvairių dalykų. Manau, kad dvyliktokams ir egzaminai yra gana traumuojanti situacija. Išsikalbėti, išsakyti nerimą, gauti kokį nors atgalinį ryšį visą laiką labai naudinga, nes įvardiji savo emocijas, išgirsti pats, ką galvoji, išgyveni ir jauti, gauni atsaką iš gana profesionalaus žmogaus.
– Minėjote, kad nuo mūsų mažai kas priklauso. Taip, mes galime nupirkti kovinį droną, bet kaip gyventi toliau?
– Daryti įvairius dalykus. Pirmiausia – kurie asmeniškai prasmingi. Prisidėdami prie drono daug kas pajuto prasmę. Reikėtų daryti ir kasdienius, paprastus dalykus, nes šalia tavęs daugybė žmonių, kurie nuo tavęs priklausomi – šeimos nariai, tėvai, vaikai, sutuoktinis, bendradarbiai. Darydamas būtinus dalykus įprasmini savo gyvenimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Jaunimo linija“: atostogos yra būtinos žmogaus psichinei sveikatai palaikyti
Artėjant paskutiniam vasaros ilgajam savaitgaliui, o iš pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas, arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai neatostogauja, ...
-
Knygoje apie tėvų skyrybas – praversiančios patirtys2
„Kai tėvai išsiskyrė, buvau trejų–ketverių, iš įprasto gyvenimo su mama ir tėčiu nelabai ką prisimenu. Neįstrigę, kad kažką būtume veikę drauge, tik keletas nuotrupų“, – savo šeimos prisiminimais dali...
-
Laikotarpis po gimdymo – iššūkis ir vyrams1
Su psichologiniais ir fiziniais iššūkiais laikotarpiu po gimdymo susiduria ne tik moterys – gimus kūdikiui, jų kyla ir vyrams. Vis dėlto jaunos gydytojos Aurėja Trunovė ir Aivara Urbutė pastebi – visuomenėje iki šiol pe...
-
Lietuvių psichinė sveikata – tragiška, bet ir specialisto konsultacijos laukti tenka kone pusmetį5
Pandemija ir karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichinę sveikatą. Nuo alkoholio, nemigos iki depresijos ir kliedesių. Psichiatrai sako – besikreipiančių pagalbos – kaip niekad daug. Emocinėje duobėje atsidūrė ir dalis verslo pasa...
-
Darboholikai, sukluskite: kas gresia dirbantiems ilgas valandas?1
Nerimą dėl augančio sergančiųjų koronavirusu skaičiaus ir įtemptos geopolitinės situacijos dalis žmonių malšina beatodairiškai pasinerdami į darbą. Psichologė Ana Marija Leonavičienė perspėja, kad ilgos darbo valandos ir perfekci...
-
Asmenybės ugdymo trenerė: svarbiausi pokyčiai turi įvykti viduje, o ne išorėje2
Ne vienas gyvenime kartais pasijuntame užstrigę, nepatenkinti tuo, ką turime, bet nežinantys, ko norime, ar nedrįstantys kažką keisti. Kodėl taip atsitinka ir kaip iš tokios būsenos išbristi, kalbamės su asmenybės ugdymo trenere, mento...
-
Kaip planuoti atostogas užsienyje su vaikais1
Atostogas su vaiku užsienyje planuojantys tėvai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistus kreipiasi patarimo, kaip keliauti, kad nekiltų nesusipratimų ar konfliktų su skyrium gyvenančiu vaiko tėčiu ar mama, sak...
-
Virtualiojoje erdvėje vaikų gali tykoti pavojai
Atostogų metu vaikai ir paaugliai kur kas daugiau laiko praleidžia internete. Tačiau faktas, kad vasarą, kai mažiau tėvų kontrolės, virtualiojoje erdvėje padaugėja grėsmių, patyčių. Apie tai, į ką tėvai turėtų atkreipti vaikų dėmesį ir, s...
-
Gedulo skausmas: svarbu neslopinti emocijų ir kalbėtis
Gedulo etapą po artimojo mirties kiekvienas žmogus išgyvena skirtingai. Nėra vieno apibrėžimo, kas yra gedėjimas, kaip teisingai elgtis ir kokiais būdais užpildyti paliktą tuštumą. Specialistai sako, kad visos išgyvenamos emocijo...
-
Mano vaikas – būsimas priešmokyklinukas: ką reikėtų žinoti?1
Priešmokyklinė klasė – tai dar vienas didelis žingsnis kiekvienos šeimos ir vaiko gyvenime. Šis etapas lemia naujas emocijas ir reikalauja atskiro pasiruošimo, nusiteikimo. Tad ką tėveliams reikia žinoti prieš i&s...