– Ar galima lyginti, kas yra blogiau – pandemija ar karas?

– Kartais neįmanoma sulyginti nesulyginamų dalykų. Abu turėtume vertinti kaip ekstremalias situacijas ir jų poveikis žmogaus psichikai labai stipriai priklauso nuo keletą dalykų, vienas jų – intensyvumas, trukmė, kitas labai svarbus faktorius – kieno sukelta ekstremali situacija. Jeigu ji sukelta žmonių, mums tai išgyventi žymiai sunkiau. Sakyčiau, karas mūsų psichinei sveikatai turi ir turės didžiausią neigiamą poveikį. Bet tai spėjimas.

– Kokios žmonių emocijos, ką jie šiuo metu išgyvena?

– Emocijos keičiasi. Pirmosiomis karo dienomis ir savaitėmis pacientų reakcijos buvo aukštesnis nerimo lygis, panikos, kiti norėjo bėgti, išvažiuoti. Dabar, kadangi situacija yra užsitęsusi, atsiranda skirtingų reakcijų – lėtinių nerimo, streso būsenų, kai kuriems žmonėms pagerėjo, nes turime įvairių adaptacinių gebėjimų, ir kai kurie darydami psichikos sveikatai naudingus dalykus tvarkosi. Kai kuriems atsirado lėtinės streso būsenos su nemigos, psichosomatiniais simptomais.

– Ar ilgalaikis stresas gali būti nepastebimas?

– Kiekvienas žmogaus jaučiame vienokį ar kitokį stresą. Nors nedalyvaujame tiesioginiuose veiksmuose, mes karo liudytojai. Kartais žmogus lėtinio, nelabai išreikšto streso gali ilgą laiką nepastebėti net jei ir aplinkiniai sako. Kai kurios lėtai besivykstančios ligos lieka nepastebėtos, nes ir pats žmogus pripranta, ir aplinkiniai. Tik tam tikrose situacijose jis gali pamatyti, kad tapo depresiškas, neturi motyvacijos dirbti, krito darbingumas, jam niekas neįdomu ir pan.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Per pandemiją buvo pagalbos linijos, ar dabar jų reikia?

– Pagalbos linijų reikia visą laiką. Kiekvieną dieną patiriame pačių įvairių dalykų. Manau, kad dvyliktokams ir egzaminai yra gana traumuojanti situacija. Išsikalbėti, išsakyti nerimą, gauti kokį nors atgalinį ryšį visą laiką labai naudinga, nes įvardiji savo emocijas, išgirsti pats, ką galvoji, išgyveni ir jauti, gauni atsaką iš gana profesionalaus žmogaus.

– Minėjote, kad nuo mūsų mažai kas priklauso. Taip, mes galime nupirkti kovinį droną, bet kaip gyventi toliau?

– Daryti įvairius dalykus. Pirmiausia – kurie asmeniškai prasmingi. Prisidėdami prie drono daug kas pajuto prasmę. Reikėtų daryti ir kasdienius, paprastus dalykus, nes šalia tavęs daugybė žmonių, kurie nuo tavęs priklausomi – šeimos nariai, tėvai, vaikai, sutuoktinis, bendradarbiai. Darydamas būtinus dalykus įprasmini savo gyvenimą.