4–6 m. vaiko vaizduotė ypač gyva, o jo pasaulis – pilnas istorijų, atradimų ir klausimų. Tai amžius, kai mažasis pradeda geriau suprasti, kas vyksta aplink jį: suvokia laiką, ryšius su kitais, tačiau labai aiškiai jaučia ir ilgesį bei neteisybę.
Toks vaikas jau moka aiškiai reikšti mintis, pasakoti, klausti, bet su stipriais jausmais – tokiais kaip vienatvė – jam vis dar sunku susitvarkyti pačiam. Kai šalia nėra artimo suaugusiojo, vaiko vidinis pasaulis ima pildytis baimėmis ir nerimą keliančiomis fantazijomis. Vienatvė jam tampa ne tik jausmu, bet ir neramiu klausimu: „kodėl aš čia vienas?“
Kaip tai pasireiškia?
Mažasis gali tapti jautresnis ir greitai supykti dėl dalykų, kurie suaugusiųjų akimis atrodytų nereikšmingi.
Gali atsirasti baimių – tamsos, gydytojų, košmarų ar buvimo vienam.
Vaikas gali tapti uždaresnis, tylesnis, mažiau kalbėti apie savo jausmus arba, priešingai, nuolat prašyti dėmesio.
Gali sumažėti noras žaisti, piešti, bendrauti su kitais vaikais – veiklos, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, gali nebedžiuginti.
Kaip vienatvė veikia tokio amžiaus vaikus?
Didina emocinio nesaugumo jausmą. Vaikas pradeda abejoti, ar šalia esantys suaugusieji jį mato, girdi ir supranta.
Gali paveikti savivertę – vaikas ima galvoti, kad su juo „kažkas ne taip“, jei niekas ilgai neateina.
Gali atsirasti elgesio pokyčių: uždarumas, didesnis jautrumas kritikai, sunkumai bendraujant su kitais vaikais.
„Ikimokyklinis amžius – tai metas, kai vaikas labai nori būti drąsus, „didelis“, bet viduje jam vis dar labai reikia suaugusiojo, kuris padėtų išbūti su nepatogiais jausmais, atsakytų į klausimus ir būtų šalia tada, kai baisu ar liūdna. Emocinė vienatvė šiame amžiuje, kaip ir ankstesniuose, gali atnešti ilgalaikes pasekmes – ji neigiamai veikia tai, kaip vaikas pasitiki savimi, kitais ir pasauliu. Svarbiausia, ką vaikas turi pajusti – kad jis nėra vienas. Kad jo jausmai svarbūs. Kad net ir ligoninės palatoje yra žmogus, kuris nori su juo pabūti, jo paklausyti, kartu pažaisti ar tiesiog tyliai pasėdėti šalia. Tuo kiekvieną dieną rūpinasi iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai. Užtikrink, kad jų rūpestis pasiektų dar daugiau vienišų vaikų ligoninėse – skirk iniciatyvai savo 1,2 % GPM: https://niekienovaikai.lt/1.2proc“, – įrašą feisbuke baigė savanoriai.
(be temos)