Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo psichikos, proto ar kitą negalią turinčius asmenis, taip pat be tėvų globos likusius vaikus integruoti į visuomenę, o didžiąją dalį Lietuvos globos namų – naikinti. Tačiau dauguma slaugos ir globos namų atstovų tvirtina, kad jeigu taip nutiks, neišvengiamai iškils dar didesnių sunkumų ir problemų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo neįgaliųjų, senukų ir našlaičių globą pavesti bendruomenei. Tačiau globos įstaigų vadovai teigia, kad šiuo metu tikrai nėra sąlygų planuojamai pertvarkai, juolab kad ir visuomenės požiūrį dar reikia keisti

Socializuoti galima nedaug

Pagal SADM patvirtintas gaires, neįgaliųjų, senukų ir našlaičių globą siūloma pavesti bendruomenei. Tą padaryti ketinama suteikiant „apsaugotą būstą„, sugrąžinant juos į nuosavus namus ir suteikiant sąlygas minėtiems asmenims naudotis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis arba jų globą atiduoti į artimųjų rankas, suteikiant šeimoms socialinę ir psichologinę pagalbą. Šeimos nariams, globojantiems namuose neįgalų asmenį, planuojama suteikti „atokvėpio“ – trumpalaikės socialinės globos – paslaugas.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Birutė Šarakauskienė tikina, kad visi jos vadovaujamoje įstaigoje esantys psichikos, proto negalią turintys gyventojai yra nesavarankiški ar tik iš dalies galintys pasirūpinti savimi, todėl jiems nuolat reikalinga kitų asmenų pagalba, priežiūra. „Jeigu žadama statyti mažesnes institucijas, kuriose būtų apgyvendinama po dešimt žmonių, būtų visiškai nerentabilu. Sunku būtų teikti visavertes, kompleksines paslaugas. O kai mes esame dideli, samdome šeimos gydytojus, turime penkiolika slaugytojų, jų padėjėjų, psichologų, kineziterapeutų.

Galbūt psichoneurologiniuose pensionatuose galima būtų rasti jaunų žmonių, kuriuos galima integruoti į visuomenę, tačiau tokių socializuojamųjų skaičius būtų nedidelis", – svarsto B.Šarakauskienė. Taip pat specialistė įsitikinusi, kad sekti užsienio deinstitucionalizacijos pavyzdžiais mūsų šalyje būtų neadekvatu, nes Lietuva nėra tam ekonomiškai pasiruošusi.

Neturi sąlygų

Senelių namų „Sevilis„ direktorė Irena Valner įsitikinusi, kad tokie planai galėtų būti įgyvendinami nebent tolimoje ateityje. Direktorė svarsto, iš kur reikės paimti dar daugiau socialinių darbuotojų, slaugytojų, jeigu bus kuriami mažesni globos namai. Juk jau dabar yra jų trūkumas, nes daug emigravo dirbti į užsienį, kur užmokesčio sąlygos yra geresnės. „Man atrodo, kad čia svarstomos kažkokios „x“ idėjos. Pasiteisinę užsienio pavyzdžiai nebūtinai pasiteisins ir pas mus... " – savo požiūrį išdėsto I.Valner.

Vilniaus psichikos sveikatos centro Gerontopsichiatrijos skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Genovaitė Šimkuvienė sako, kad, grąžinus pagyvenusius žmones į artimųjų globą, reikia bent dviejų auklių, už kurias nežinia, kas mokėtų. „Žmonės negali mokėti dviejų tūkstančių litų su pensija už paslaugas, todėl svarstoma sistema nebus prieinama, – apie finansines pasekmes galvoja medikė.

Keisti visuomenės požiūrį
Socializacijos ir integracijos į visuomenę mechanizmas šiandien veikia vaikų globos namuose. Pasak Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namų direktorės Elvyros Lotc, gyventi mažesnėse grupelėse globojamiems asmenims iš tiesų būtų geriau, tačiau be priežiūros palikti jų negalima. Nepaisant to, kuo mažiau vienoje įstaigoje bus vaikų, tuo brangiau atsieis jų išlaikymas. „Šiuo metu tikrai nėra sąlygų planuojamai pertvarkai, tuolab kad ir visuomenės požiūrį dar reikia keisti", – tikina E.Lotc.

Klaipėdos miesto globos namų direktorius Ginter Harner kelia visuomenės požiūrio problemą. „Mane neramina absoliuti integracija, nes skirtingų žmonių poreikiai yra labai įvairūs. Negalima visų suniveliuoti į vieną grupę ir paleisti į visuomenę. Ji taip pat turi būti tam ruošiama. Visuomenė vis tiek sunkiai priima kitokius žmones", – svarsto G.Harner.

Vyras pritaria nuomonei, kad sugrąžinus psichikos ar proto negalią turinčius asmenis į bendruomenes, gali padaugėti nusikaltimų.

Lengviausias kelias – uždaryti

„Kauno kartų namuose„ gyvena kelios kartos – pagyvenę žmonės ir vaikai su mamomis. „Iš patirties galiu pasakyti, kad tokiuose mažesniuose, kompaktiškuose globos namuose žmonėms gyventi geriau negu dideliuose. O dirbti su dideliu būriu proto ar psichikos negalią turinčių asmenų, darbuotojams be galo sunku. Jeigu bus mažinamas gyventojų globos namuose skaičius - sveikintinas žingsnis. Visuomenei ko gero lengviau psichikos ar proto negalią turinčius asmenis izoliuoti ir jų nematyti, einama lengviausiu keliu. O jeigu jie gyventų tarp mūsų, būtų lengviau matyti problemas ir jiems padėti“, – sako „Kauno kartų namai" direktorė Ilona Veronika Klimantavičienė.

Kaip teigiamą globos namų deinstitucionalizacijos pavyzdį specialistė pateikia Lenkijoje esančius bendruomenių namus, kuriuose gyvena iki dešimt psichikos ar proto negalią turintys žmonės. Tai dažniausiai būna nuosavi namai kaime, kuriuose yra vienas viskam vadovaujantis, prižiūrintis asmuo. Pasak direktorės, neįgalieji Lietuvoje taip pat galėtų kurti savo produktą, sodinti, ravėti, auginti. Tačiau pašnekovė sutinka, kad visą laiką bus tokių žmonių, kuriems bus reikalinga institucinė globa.

Komentarai:

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė:

Psichikos ir proto negalią turintiems asmenims reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra bus užtikrinama. Globos namų deinstitucionalizavimu kaip tik siekiama didinti socialinės pagalbos įvairovę ir prieinamumą neįgaliajam ir jo šeimai bendruomenėje.

Vienas numatomos pertvarkos siekių – sukurti pagalbos šeimai, prižiūrinčiai savo neįgalų šeimos narį, sistemą, remti neformalią pagalbą šeimai. Vykdant šią pertvarką planuojama aktyviai vykdyti visuomenės švietimą, mokymus neformaliems paslaugų teikėjams, šeimos nariams, globėjams. Šeimos nariams, globojantiems neįgalų asmenį, bus siekiama padėti derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, o ne izoliuoti šeimos narius kartu su neįgaliuoju namuose, kas pastebima dabar. Didelį dėmesį ketinama skirti integralios slaugos ir globos į namus pagalbos, kurią teiktų profesionalūs specialistai, plėtrai.

Tenka pripažinti, kad šiuo metu slaugos, taip pat globos paslaugos neįgalaus asmens namuose yra prieinamos ne visiems, kuriems ši pagalba būtina. 2013 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato pradėti vykdyti bandomuosius integralios slaugos ir socialinių paslaugų projektus dvidešimt vienos savivaldybės teritorijoje. Vykdant juos numatoma kurti mobilias specialistų komandas, kurios teiktų kompleksinę pagalbą neįgaliajam, senyvo amžiaus žmogui jo namuose. Pasiteisinusius praktikoje modelius ateityje ketinama įgyvendinti visos šalies mastu. Tikimasi, kad deinstitucionalizacijos strategiją Lietuva įgyvendins pasinaudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Slaugos ir globos tarybos pirmininkė Rūta Vanagaitė:

Gal iš pradžių reikia pradėti atidarinėti, o po to naikinti globos namus? Pas mus vyksta atvirkštinis procesas. Iškelti asmenis į mažesnius globos namus, kur iš viso būtų tik iki dešimt vietų, šiandien nėra sąlygų. Juk tokie globos namai net nepradėti statyti, jų yra vos keletas. Iki 2030 – ųjų metų turėtų būti pastatyta apie penkis šimtus tokių namelių su tam tikromis struktūromis, kuriuose nuolat dirbtų darbuotojai. Ar kas nors pagalvojo, kiek kainuos valstybei toks vienas namelis? Jeigu susumuosime dar tų namelių administravimo, komunalinių mokesčių, darbuotojų atlyginimų išlaidas, susidaro milžiniškos sumos. Ekonominio pagrįstumo nėra.

Planuojama kai kuriuos globojamus žmones grąžinti į nuosavus būstus, o juk dauguma jau savo namų nebeturi. Visai neseniai girdėjau situaciją, kai kaimynai atvežė moterį į slaugos ligoninę Ukmergėje. Ji buvo vieniša, iš bado suvalgiusi antklodės kampus ir antklodės medžiaga buvo įaugusi į pragulas. Moterį buvo būtina operuoti. Taigi, aišku, kad tokio žmogaus negalima grąžinti į namus, jam reikalingos globos namų paslaugos.

Planuojama kai kuriuos grąžinti artimųjų globon, bet juk yra daug tokių globos namų gyventojų, kurių jau seniai niekas net nebelanko, todėl nėra pas ką globojamiems asmenims ir grįžti.
Yra ir kitų neapgalvotų niuansų, pavyzdžiui, jeigu globojamas asmuo grąžinamas bendruomenei ir jam prieinamos visos bendruomeninės paslaugos, vadinasi jam bus prieinamas ir alkoholis, atsitiktiniai nesaugūs lytiniai santykiai. Kas jiems dalins apsisaugojimo priemones? Globos namuose jas dalina. Kas žiūrės, kad asmuo nenuvažiuotų į kitą savivaldybę ir neprisiregistruotų joje ir nieks ten nežinos, kad jis turi kažkokią negalią? O jeigu jis nusipirks ginklą?