– Šiomis dienomis nerimas ypač jaučiamas visuomenėje. Ar pastebite, kad jo daugėja ir tarp vaikų?

– Tarp suaugusiųjų nerimas didėja. Žinoma, kartu didėja ir tarp vaikų, ypač kai mes jiems aiškiai nepaaiškiname, kas vyksta aplinkui. Jeigu suaugusysis artimoje aplinkoje jaučia nerimą, tai labai greitai pajaučia ir vaikas.

– Dėl kokių priežasčių šiuo metu pastebite vaikus labiausiai nerimaujant?

– Vaikai nerimauja dėl pačių įvairiausių priežasčių. Turbūt turėtume atsižvelgti ir į amžių – maži vaikai greičiau perima suaugusiųjų nerimą, vyresni vaikai dažnai patiria daug nerimo mokykloje, dėl namų darbų kiekio, dėl to, kokias užduotis reikia atlikti, dar vyresni vaikai, jaunuoliai, nerimauja dėl artėjančių egzaminų, patikrinimų. Nerimas gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, bet dažnai tai yra susiję su kasdiene veikla.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Net suaugusieji kartais negali apčiuopti nerimo ištakų, ką jau kalbėti apie vaikus. Jeigu vaikas nerimauja, bet nežino, negali įvardyti, kokia tai emocija, kaip tėvams suprasti, kas vyksta vaikui?

Nerimas gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, bet dažnai tai yra susiję su kasdiene veikla.

– Ypač kol vaikai negali įvardyti žodžiais, dažniausiai mes matome pasikeitusį vaiko elgesį – galbūt jis pasidaro verksmingesnis, dirglesnis, jautresnis, sunku užmigti naktį, dažniau naktį prabunda, skundžiasi įvairiais skausmais, [o jie kyla,] kai jausmus sunku apdoroti viduje. Tad vaiko elgesys yra geras indikatorius, kas su juo vyksta, jeigu jis staiga pradeda kisti, reikėtų suklusti, kas vaikui šiuo metu aktualu, svarbu.

– Kad nerimas sumažėtų, reikia stiprinti emocinį atsparumą. „Gelbėkit vaikus“ tam sukūrė specialias dėžutes. Papasakokite plačiau, kodėl kūrėte dėžutes ir kokių priemonių yra viduje.

– Iš tikrųjų pati pirma idėja atėjo tuomet, kai prasidėjo karo veiksmai Ukrainoje ir kai sulaukėme didelio pabėgėlių skaičiaus Lietuvoje. Pagalvojome, kokia galėtų būti greita priemonė, ką galime duoti vaikams į rankas, ką jie galėtų išsinešti ir daryti namuose, kas padėtų truputėlį subalansuoti emocinę sveikatą.

Ilgainiui šiek tiek keitėme dėžutės turinį, klausėme vaikų, ką jie norėtų daryti, ir visgi priėjome prie išvados, kad labai svarbu yra dovanoti laiką vienas kitam. Tai labai stiprina mūsų tarpusavio santykius ir mažina vaikų jaučiamą nerimą ir įtampą. Taigi dėžutėje ir yra tokių priemonių, kurios galėtų padėti praleisti laiką drauge su artimaisiais. Viena iš tokių yra žaidimas „Surask porą“. Taip pat yra spalvinimo knygelė, nes kai kam spalvinimas tikrai padeda nusiraminti. Kita knygelė – mūsų kurtas produktas. Dar prieš prasidedant visai krizinei situacijai kalbėjome su vaikais, kokios situacijos jiems apskritai kelia nerimą ir įtampą. Jie įvardijo labai daug įvairių dalykų, pavyzdžiui, scenos baimė, baimė suklysti, patyčios, naujos situacijos, prie kurių reikia prisiderinti. Tada paprašėme jų papasakoti, kaip jiems pavyksta įveikti tas situacijas. Tad toje knygelėje yra trumpi vaikų pasakojimai, kaip jie įveikė tas situacijas, daugiausia pasakojimų surinkta iš ketvirtokų, kai kurie ir jaunesnių, vyresnių. Taip pat pasakoja ir įžymūs žmonės, kaip jiems pavykdavo su tokiomis situacijomis tvarkytis. Prie pasakojimų pridėjome ir paprastų užduočių, kurias vaikai galėtų atlikti ir taip atsakytų į sau rūpimus klausimus arba sustiprintų savo emocinę sveikatą, pavyzdžiui, įvardyti emocijas, įvertinti jas termometro principu, pasirinkti veiklas, kurios jiems padeda atsipalaiduoti, susidraugauti su kitais. Šiandien mes dalijame šias dėžutes vaikams, kurie lanko emocinio stiprinimo programas, kad jie išeidami turėtų įrankį ir galėtų tęsti savo emocinio pažinimo kelionę namie.

– Šios dėžutės buvo dovanojamos ir vaikams iš Ukrainos?

– Tikrai taip. Nemažai vaikų iš Ukrainos taip pat gavo šias dėžutes. Dėžutėje mūsų trumpas pasisveikinimas yra ir lietuvių, ir ukrainiečių kalbomis, kad turinys būtų pritaikomas abiem grupėms. Dėžučių turime dvi versijas – lietuvių ir ukrainiečių kalbomis. Vaikai, kurie, pavyzdžiui, vasarą atvyksta atsigauti į Lietuvą, į stovyklas čia ir vėliau grįžta atgal gyventi į Ukrainą, taip pat gauna po dėžutę.

– Kokiose situacijose reikėtų atsidaryti šią dėžutę ir pasinaudoti tomis priemonėmis?

– Kai sunku nustygti vietoje, ima nerimas, kvėpavimas pradeda sunkėti, greitėti, visai verta užsiimti mechaniniu veiksmu, pavyzdžiui, pažaisti su suktuku ar paspaudyti streso kamuoliuką. Tai padeda nusiraminti, mūsų kūnas pradeda atsipalaiduoti. Net ir vaikams, kurie turi padidėjusį aktyvumą, pavyzdžiui, net ir sėdint pamokose, jei sunku išsėdėti 45 minutes ramiai vienoje vietoje, pravartu turėti kamuoliuką.