Komforto zona vienumoje
Įprasta manyti, kad protingas žmogus turi būti puikus oratorius ir kompanijos siela, tačiau moksliniai tyrimai rodo ką kita.
2016 m. „British Journal of Psychology“ publikuotas tyrimas atskleidė: itin aukšto intelekto asmenys iš socializacijos patiria mažiau pasitenkinimo nei dauguma žmonių. Jiems ne tik nenuobodu būti vieniems – tokia būsena jiems yra komforto zona, leidžianti susikoncentruoti į savo mintis ir projektus.
Ši izoliacija nereiškia šaltumo. Priešingai – labai intelektualūs žmonės pasižymi itin aukšta empatija. Jie geba puikiai įsiklausyti į kitų poreikius ir nuoširdžiai domisi žmonių likimais.
Tai rodo aukštą emocinį intelektą (EQ) – gebėjimą atpažinti sudėtingas emocijas ir suprasti, kaip jos veikia mūsų elgesį ir sprendimus. Stiprūs tarpasmeniniai įgūdžiai, pavyzdžiui, meistriškas konfliktų sprendimas, yra viena akivaizdžiausių intelekto formų.
Chaose – minčių tvarka
Jūsų aplinkoje nuolat tvyro chaosas, o kalbant kartais išsprūsta aštresnis žodis?
Tyrimai rodo, kad platus keiksmažodžių žodynas gali būti ženklas, kad žmogus kalbą vartoja sumaniau. Tai traktuojama kaip papildoma priemonė, leidžianti efektyviau ir tiksliau perteikti minties intensyvumą.
Panašiai ir dėl aplinkos. 2012 m. Nyderlandų mokslininkai nustatė, kad netvarka gali skatinti kūrybiškesnį mąstymą.
Vizualus chaosas priverčia smegenis labiau susitelkti ir ieškoti esmės, o tai skatina kūrybiškumą.
Nors intelektas ir kūrybiškumas dažnai siejami su skirtingomis smegenų sritimis, aukšto IQ savininkai meistriškai sujungia šiuos abu polius siekdami savo tikslų.
Itin aukšto intelekto asmenims ne tik nenuobodu būti vieniems – tokia būsena jiems yra komforto zona.
Smalsumas ir abejonė savimi
Tarp pagrindinių aukšto intelekto variklių minimas ir nenumaldomas smalsumas – aistra mokytis ir pažinti pasaulį tiesiogiai koreliuoja su IQ rodikliais.
Be to, protingi žmonės nepriima informacijos už gryną pinigą: jie kvestionuoja nusistovėjusią tvarką, ieško patikimų įrodymų ir neužsisklendžia nuo naujų idėjų.
Paradoksalu, tačiau kompetentingiausi asmenys dažnai linkę nuvertinti savo gebėjimus. Tai vadinama Dunningo-Krugerio efektu.
Mažiau kompetentingi žmonės savo gebėjimus smarkiai pervertina, nes jiems trūksta žinių savo spragoms suvokti, o protingiems užduotys atrodo paprastos, todėl jie daro klaidingą prielaidą, kad jos lengvos visiems, ir savęs nelaiko ypatingais.
Tačiau, priėmę sprendimą po ilgų apmąstymų, jie tampa tvirti – protingo žmogaus lengvai nepaveiksi, nes jo pasirinkimas pagrįstas skaičiavimais ir analize.
Nuo augintinio iki režimo
Intelektas neapsiriboja vien galva. Aukštas kūno kinestetinis intelektas pasireiškia puikia koordinacija ir gebėjimu be vargo atkurti sudėtingas judesių sekas.
Be to, tyrimai rodo, kad fizinės savybės ir gyvenimo būdas taip pat siunčia signalus apie IQ.
Pavyzdžiui, Norvegijos nacionalinio darbo sveikatos instituto duomenys rodo, kad vyriausi vaikai šeimoje dažniausiai yra protingesni – ir tai ne genų, o tėvų auklėjimo ir didesnės atsakomybės rezultatas.
Iškalbingais ženklais gali tapti netgi augintinis ar miego režimas. Nors šunų mylėtojai yra socialesni, kačių augintojai dažniau pasižymi aukštesniu IQ, introversija ir jautrumu.
Psichologai turi įžvalgų ir dėl vadinamųjų naktinių paukščių, kurie geriausiai jaučiasi vėlyvą vakarą, – tai dažnai siejama su aukštesniais protiniais gebėjimais.
Evoliucinis nerimo pranašumas
Nerimas paprastai laikomas neigiamu bruožu, tačiau 2015 m. tyrimai patvirtino ryšį tarp žodinio intelekto ir polinkio nerimauti. Teigiama, kad ši savybė padeda geriau analizuoti aplinką, atpažinti pavojus ir numatyti galimus padarinius.
Žinoma, specialistai įspėja, kad nekontroliuojamas nerimas kenkia savijautai.
Galiausiai intelektas neatsiejamas nuo humoro jausmo. Pavyzdžiui, 2017 m. studija atskleidė, kad žmonės, suprantantys juodąjį humorą, pasižymi aukštesniais IQ testų rezultatais, o 2011 m. tyrimai parodė, kad komedijų scenaristų ir stand-up komikų itin aukšti žodinio intelekto rodikliai.
Net jei pastebite, kad kartais kalbatės su savimi, nesibaiminkite. Kalbėjimas garsiai padeda geriau struktūruoti mintis, sutelkti dėmesį ir gerina atmintį.
Naujausi komentarai