Ar virtuali emocinė pagalba – efektyvi?

„Psichologinė pagalba internetu yra patogi, nes yra lengvai prieinama: ja naudotis gali tiek provincijoje, tiek užsienyje gyvenantys asmenys“, – teigia jis.

Didžiajai žmonių gyvenimo daliai persikėlus į internetą, keičiasi ir šios technologijos galimybės – virtualioje aplinkoje galima gauti ir profesionalią psichologinę pagalbą. Internetu emocinė parama gali būti teikiama įvairiais būdais – el. laiškais, susirašinėjimu realiu laiku ar virtaliu skambučiu su vaizdu. Su problemomis susidūręs žmogus gali išbandyti ir virtualią psichologinę savigalbą.

Organizacija „Jaunimo linija“ jau nuo 2002 m. siūlo emocinę pagalbą el. laiškais. Laiškas „Jaunimo linijos“ tarnybai pateikiamas prisijungus prie sistemos, į juos įsipareigojama atsakyti per 48 valandas, tačiau siekiama parengti atsakymą kuo greičiau – šiuo metu vidutinis atsakymo laikas yra 9,5 valandos. Į laiškus atrašo 44 emocinės paramos savanoriai, pagalba prieinama visą parą.

Taip pat 2015 m. gruodžio mėn. pristatyta ir nemokama streso valdymo platforma BADI. Tai – streso valdymo programa, skirta žmonėms, kurie savo gyvenime susiduria su įvairias stresiniais išgyvenimais ir dėl to patiria psichologinių sunkumų, būna sunku prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.

Padeda išvengti įtampos, tačiau stinga emocijų

Internetinė psichologinė pagalba padeda išvengti diskomforto, kuris gali kilti gyvo ar telefoninio pokalbio metu, mano psichologas „Jaunimo linijos“ valdybos narys Paulius Skruibis.

„Paskambinus atsiranda įtampa – ką sakyti, nuo ko pradėti, o parašyti tampa daug lengviau. Tokia pagalba suteikia ir privatumo galimybę – bet kur, net važiuodamas autobusu, gali parašyti laišką ir gauti greitą atsakymą. Žinoma, joks interaktyvumas nepakeis gyvo kontakto, bet tai gali būti labai svarbus papildymas, kuris sutaupo daug resursų ir laiko“, – tvirtina P. Skruibis.

Tiesa, anot „Jaunimo linijos“ projektų vadovės Jolantos Latakienės,, virtualios pagalbos problema – emocijų stygius. Kartais savanoriams atsakant į laiškus būna sunku suprasti žmogaus emocinę būseną.

„Nėra balso tono ir negalime pasitikslinti klausimų, kadangi orientuojamės į vienkartinį kontaktą. Tačiau to galime mokytis, pastebėti rašymo stilių, skyrybos ženklus, kaip kad dažnus daugtaškius ar šauktukus, emocijų ženkliukų vartojimą“, – pasakoja J. Latakienė.

Anot jos, šiuo metu „Jaunimo linijos“ emocinė parama laiškais yra prieinamesnė negu telefonu – atsakoma į visus laiškus (2015 m. sulaukta 1627 laiškų), o atsiliepti tik į 1 iš 4 skambučių.

Savigalba per 5 minutes?

Streso valdymo programos BADI autoriai pasakoja, kad idėja sukurti internetinę moksliniais tyrimais grįstą modulinę psichologinę savipagalbos programą kilo VU Filosofijos fakultete.

„Lietuvoje yra didelis psichologinės pagalbos prieinamumo trūkumas. BADI programa yra sukurta taip, kad kiekvienas stresą patiriantis asmuo galėtų pats pasirinkti ir atlikti programoje pateikiamus savipagalbos pratimus. Programa yra sukurta kaip treniruotė: kuo nuosekliau asmuo naudojasi programa, tuo geriau programa gali jam pagelbėti“, – pasakoja J. Eimontas.

Programa skirta suaugusiems žmonėms, susiduriantiems su įvairiais stresiniais išgyvenimais. Prisijungus prie sistemos, joje galime rasti 12 streso valdymui skirtų pratimų, o vienam jų atlikti reikia nuo 5 iki 15 minučių.

Pasak vieno iš programos įkūrėjų J. Eimonto, beveik 10 proc. visų BADI vartotojų – užsienyje gyvenantys žmonės, o visą programos vykdymo laikotarpį sulaukta apie 3000 registruotų vartotojų.

Virtualūs pagalbos prašymai Lietuvoje šiuo metu priimami el. laiškais („Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Vilties linija“), „Skype“ skambučiais („Krizių įveikimo centras“). Nuo šių metų pabaigos „Jaunimo linija“ žada išbandyti ir susirašinėjimą realiu laiku, ne tik el. laiškais.