Atliko trimis etapais
Tai viena pirmųjų tokio sudėtingumo daugiapakopių endovaskulinių aortos gydymo procedūrų Lietuvoje. Tokios intervencijos reikalauja itin aukštos specialistų kompetencijos, kruopštaus planavimo, individualiai pacientui pagamintų implantų ir daugiadalykės komandos darbo.
Pacientams, sergantiems sunkiomis aortos ligomis, kartais prireikia itin sudėtingo ir daugiapakopio gydymo. Vienas iš tokių atvejų – jaunas pacientas, kuris dėl Marfano sindromo patyrė aortos – pagrindinės organizmo arterijos – disekaciją. „Tai gyvybei pavojinga būklė, išsivysčiusi prieš kelerius metus, kai pacientui plyšo aorta, susidarė keli kraujotakos spindžiai, o pati aorta pradėjo pavojingai plėstis, – aiškina Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus gydytojas intervencinis kardiologas doc. Andrius Berūkštis. – Didžiausia rizika tokiais atvejais yra visiškas aortos plyšimas, kuris gali baigtis mirtimi. Todėl, norint to išvengti, pacientui reikėjo pakeisti visą aortą.“
Šiuo atveju pasirinktas endovaskulinis gydymo būdas – operacija atlikta per kirkšnies ir rankos arterijas, neatveriant krūtinės ląstos ar pilvo. Procedūra buvo suskirstyta į tris etapus. Pasak gydytojo, toks sprendimas pasirinktas siekiant sumažinti nugaros smegenų išemijos riziką.
„Jeigu visą procedūrą atliktume vienu metu, operacija truktų labai ilgai, o pacientui kiltų didelė rizika pažeisti nugaros smegenų kraujotaką. Tokiu atveju žmogus gali netekti galimybės judinti galūnių. Todėl didelės apimties aortos intervencijas dažniausiai atliekame etapais, kad organizmas spėtų prisitaikyti ir susiformuotų papildoma kraujotaka“, – aiškina doc. A. Berūkštis.
Pirmojo etapo metu pacientui buvo pakeista aorta nuo aortos vožtuvo iki nusileidžiančiosios aortos ir visas aortos lankas su šakomis į galvos smegenų ir rankų arterijas. Tai viena sudėtingiausių tokios procedūros dalių: „Šiame etape stentuojamos galvos smegenų arterijos. Atliekant tokias operacijas būtinas itin tikslus ir greitas darbas“, – pabrėžia gydytojas.
Visi trys operacijos etapai iš viso truko keliolika valandų. Tarp etapų buvo daromos maždaug vieno–dviejų mėnesių pertraukos, kad pacientas galėtų atsigauti ir sustiprėti. Po kiekvienos procedūros jis būdavo išleidžiamas į namus.
Personalizuotas implantas
Operacijos metu naudotas individualiai pacientui pagamintas aortos stentgraftas. Pasak doc. A. Berūkščio, toks sprendimas leidžia maksimaliai prisitaikyti prie konkretaus žmogaus anatomijos. „Prietaisas gaminamas pagal paciento kompiuterinės tomografijos tyrimo duomenis. Atsižvelgiama į aortos diametrą ir tiksliai suplanuojama, kur turi būti specialios angos ir šakos kitoms arterijoms“, – sako jis.
Stentgraftas – specialus metalinis karkasas, dengtas medicinine medžiaga. Jis nukreipia kraujo tėkmę į naują kanalą ir izoliuoja pažeistą, išsiplėtusią ar plyšusią aortos dalį. Didžiausias techninis iššūkis – tikslus grafto pozicionavimas ir papildomų šakų prijungimas prie galvos smegenų, inkstų, žarnyno ir kitų svarbių arterijų.
„Tenka išskleisti daug mažų dengtų stentų, labai tiksliai patekti į reikalingas kraujagysles. Procedūra atliekama kontroliuojant rentgenu, reikalauja daug darbo ir precizikos kontrolės“, – pasakoja doc. A. Berūkštis.
Paciento istorija
45 metų Audrius iš Panevėžio apie savo ligą sužinojo dar būdamas 30 metų. Profilaktinių tyrimų metu gydytojai pastebėjo, kad yra išsiplėtusi širdies aorta. Nors diagnozė buvo rimta, vyras prisimena, kad tuo metu jokių aiškių simptomų nejautė: „Kartais jausdavau nuovargį, bet jokio stipraus skausmo ar kitų ženklų nebuvo“, – pasakoja Audrius.
Po diagnozės jis daugelį metų buvo nuolat stebimas gydytojų – reguliariai atlikdavo tyrimus: elektrokardiogramą, echoskopiją, kraujo tyrimus, lankydavosi konsultacijose. Gydymas kurį laiką apsiribojo stebėjimu ir vaistais, tačiau praėjusiais metais medikai pasakė, kad to jau nebeužtenka – reikalinga operacija.
Audrius prisimena, kad laukimas prieš operacijas buvo emociškai sunkus, tačiau pasitikėjimo suteikė gydytojų komanda.
Per kelis mėnesius Audriui teko pereiti tris sudėtingus gydymo etapus ir patirti tris narkozes. Vyras sako dabar galintis palyginti anksčiau atliktą atvirą širdies operaciją, kai buvo keičiamas vožtuvas, ir šiuolaikines procedūras, atliekamas per kraujagysles.
„Atvirą širdies operaciją fiziškai ištverti buvo labai sunku, o procedūros per kraujagysles – nepalyginti lengvesnės, – pasakoja Audrius. – Aortos gydymas prasidėjo dar vasarį, iki šiol jaučiu nuovargį, tačiau organizmas pamažu atsigauna. Esu nusiteikęs optimistiškai ir labiausiai vertinu galimybę grįžti į įprastą gyvenimą.“
„Esu labai dėkingas gydytojams už jų darbą, dėmesį ir žmogišką bendravimą. Tai suteikė daug ramybės ir pasitikėjimo visą gydymo laikotarpį“, – sako jis.
Vyras pabrėžia, kad jo istorija turėtų būti priminimas kitiems rūpintis savo sveikata net tada, kai nejaučiama jokių simptomų. Anot jo, profilaktiniai tyrimai gali padėti laiku pastebėti labai rimtas ligas.
Visi trys operacijos etapai iš viso truko keliolika valandų. Tarp etapų buvo daromos maždaug vieno–dviejų mėnesių pertraukos, kad pacientas galėtų atsigauti ir sustiprėti.
Daugiadalykė komanda
Visos procedūros, atliekamos per kraujagysles, yra kontroliuojamos rentgenu. Prie sudėtingos daugiapakopės aortos gydymo procedūros dirbo didelė daugiadalykė Santaros klinikų komanda. Operacijoje dalyvavo intervenciniai kardiologai, radiologai, kraujagyslių chirurgai, anesteziologai ir specializuotos operacinės slaugytojos. Pasak doc. A. Berūkščio, tokios intervencijos niekada nėra vieno gydytojo darbas – procedūrų metu paprastai dirba keli chirurgai, o sėkmingam rezultatui būtinas itin kruopštus pasiruošimas ir skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas. Prie operacijos prisidėjo ir kraujagyslių chirurgas Andrius Drobnys su komanda.
Pasak gydytojo, itin svarbi operacijų dalis – išankstinis planavimas. Prieš procedūras medikai analizuoja kompiuterinės tomografijos vaizdus, matuoja kraujagysles, o kartais net išbando būsimos operacijos eigą naudodami specialius modelius. „Gamintojai dažnai parūpina demonstracinių modelių ar net paciento anatomijos muliažų. Galime iš anksto pažiūrėti, kaip skleidžiasi prietaisas, kaip jis valdomas. Tai padeda maksimaliai pasiruošti sudėtingai intervencijai“, – teigia doc. A. Berūkštis.
Didelę reikšmę tokių procedūrų sėkmei turi ir tarptautinis bendradarbiavimas. Planuojant šią operaciją Santaros klinikų komandą konsultavo Miuncheno universitetinės ligoninės profesorius dr. Nikolaos Tsilimparis – vienas žinomiausių šios srities specialistų pasaulyje.
„Tai naujos ir labai sudėtingos procedūros, todėl natūralu bendradarbiauti su didelę patirtį turinčiais ekspertais. Taip yra saugiau pacientui, o kartu mokomės ir kaupiame savo patirtį“, – sako doc. A. Berūkštis.
Leidžia greičiau pasveikti
Gydytojo teigimu, endovaskulinės procedūros leidžia padėti pacientams, kuriems atvira chirurginė operacija būtų pernelyg rizikinga. Be to, po tokių intervencijų sveikimo laikotarpis gerokai trumpesnis.
„Kadangi nėra didelių pjūvių ir operacija nedidelės apimties, pacientai atsigauna daug greičiau. Net po labai sudėtingų intervencijų jie gana greitai pradeda vaikščioti ir grįžta į įprastą gyvenimą“, – pabrėžia doc. A. Berūkštis.
Pasak jo, didžiajai daliai pacientų atliekamos endovaskulinės aortos procedūros.
„Dažniausiai atliekame pilvinės aortos stentgrafto implantavimo procedūras, kai aneurizma yra žemiau inkstų arterijų ir nereikia papildomų šakų į vidaus organus. Tokia procedūra jau yra gana rutininė ir trunka iki valandos“, – sako doc. A. Berūkštis.
Procedūros metu pažeista aortos dalis sustiprinama specialiu stentgraftu, kuris įvedamas per kraujagysles. Taip atkuriama saugi kraujotaka ir sumažinama aortos plyšimo rizika. Pasak gydytojo, Santaros klinikose per metus atliekama apie 70 tokių procedūrų.
Vienas didžiausių endovaskulinio gydymo pranašumų – trumpesnis sveikimo laikotarpis. Po procedūros pacientas dažniausiai vieną parą stebimas intensyviosios terapijos skyriuje, kitą dieną perkeliamas į paprastą palatą, o po kelių dienų gali būti išrašomas į namus: „Jeigu būtų atliekama atvira operacija, pacientui ligoninėje tektų praleisti gerokai daugiau laiko. Endovaskulinis gydymas leidžia greičiau sveikti ir suteikia galimybę gydyti sunkesnių būklių pacientus, kuriems atvira chirurginė operacija būtų per daug rizikinga“, – teigia doc. A. Berūkštis.
Naujausi komentarai