Paklaustas, ar galima teigti, kad pergalė 90:74 prieš "Barcelona" žalgiriečiams jau atvėrė kelius į antrąjį etapą, buvęs Kauno komandos strategas nevyniojo žodžių į vatą.

"Turime keturių pergalių atotrūkį nuo atkrintamųjų varžybų ribos – 9-os vietos. Tad galimybės puikios, nors garantijų dar nėra. Juolab kad "Žalgirio" dar laukia akistatos su visais Eurolygos lyderiais. Bet būkime atviri: visų likusių rungtynių mūsiškiai nepralaimės, o žemiau esančios komandos visko nelaimės. Dabartiniam "Žalgiriui" nereikia bijoti varžovų. Atvirkščiai, varžovai turi bijoti dabartinio "Žalgirio", – pabrėžė V.Garastas.

– Ketvirtadienį kauniečius įprastai tempė Kevinas Pangosas, tačiau greta jo bene geriausias sezono rungtynes Eurolygoje sužaidė prancūzas Axelis Toupane'as, solidžiai atrodė amerikiečiai Brandonas Daviesas ir Aaronas White'as. Akivaizdu, kad "Žalgirio" legionieriai progresuoja. Kokia jūsų nuomonė?

– A.Toupane'as nuo sezono pradžios padarė didelę pažangą. Dabar jau visi mato, koks jis greitas, aštrus, šoklus, kaip pataiko iš toli. Prisiminkime, kaip sunkiai jis pradėjo savo karjerą Kaune. Tas pats su B.Daviesu. Kuo toliau, tuo labiau jis panašėja į galingą ir patikimą vidurio puolėją. Visa tai – Šarūno Jasikevičiaus nuopelnas. Tiksliau – jo taikomos treniruočių sistemos, darbo proceso. Jis įžvelgė legionierių galimybes, nenuleido rankų sezono pradžioje, kai jiems nesisekė, kai tekdavo ir pasipykti. Žinote, "Žalgirio" komandoje – kaip gerame filme. Niekada nereikia skubėti nuvertinti antro plano žaidėjų, nes jie bet kada gali tapti pagrindiniais herojais. Tuo tarpu A.White'o, o juolab K.Pangoso puikūs pasirodymai mūsų jau senokai nebestebina. Jie nuo pat sezono pradžios – vieni komandos lyderių.

– Ar užduoties kauniečiams nepalengvino patys varžovai, šiemet rungtyniaujantys itin blankiai?

– Šį sezoną "Barcelona" neprimena ankstesnės komandos. Atsilieka ir sudėties parinkimu, ir kitais aspektais. O labiausiai – rezultatais Eurolygoje. Tačiau tai jokiu būdu nemenkina "Žalgirio" nuopelnų. Juolab kad "Barcelona" juk neatsitiktinai ką tik laimėjo Ispanijos karaliaus taurę, įveikė stiprius varžovus. Keista ir tai, kad jie žaidžia ne sau būdingą krepšinį. Kuo visuomet pasižymėdavo Ispanijos komandos? Greitu, temperamentingu krepšiniu. O "Žalgirio" arenoje atrodė, kad mūsų komanda kartais žaidžia taip, kaip geriausių laikų "Barcelona". Pamatėme ne vieną gražią, greitą ataką. Šia prasme labai teisingus sprendimus priimdavo Edgaras Ulanovas. Puolėjas, vos atkovojęs kamuolį, žaibiškai bėgdavo į ataką ir sudarydavo žaidybinį pranašumą. Varžovai nespėdavo grįžti prie savo krepšio. Aš savo auklėtiniams visuomet akcentuodavau, kad sunkiausia pulti penkiese prieš penkis, nes nėra laisvų erdvių, daug aukštaūgių po krepšiu. O, pavyzdžiui, atakuoti dviese prieš du ar trise prieš tris – kur kas lengviau. Žaidžiant greitai tokios palankios situacijos susidaro gana dažnai.

– Sezono pradžioje prie Katalonijos klubo vairo stovėjusį ispaną Sito Alonso neseniai pakeitė serbas Svetislavas Pesičius. Jums per trenerio karjerą turbūt ne kartą teko susidurti su šiuo patyrusiu 68-erių metų Serbijos krepšinio vilku?

– Šį trenerį puikiai pažįstu. Turbūt nuo 1992-ųjų Barselonos olimpiados (šiose žaidynėse V.Garasto vadovaujama Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalį – aut. past.). S.Pesičius – savitas treneris, sakyčiau, žiaurus savo žaidėjams. Tačiau tas griežtumas lemia toli gražu ne viską. Kartais žaidėjams reikia parodyti ir gerąją charakterio savo pusę. Manau, kad Šarūnui tai buvo principinė akistata su jį Barselonoje treniravusiu serbu. Malonu, kad lietuvis įrodė pranašumą.