Žinią apie netektį LRT patvirtino asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.
V. Garastas gimė 1932 metų vasario 8 dieną Linkuvoje, 1959 metais baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, dirbo Biržų rajono Sporto komiteto pirmininku, Biržų vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriumi, treneriu.
V. Garastas jau vaikystėje aktyviai sportavo – žaidė krepšinį ir futbolą, dalyvaudavo lengvosios atletikos varžybose. Lietuvos moksleivių spartakiadose atstovavo Biržams. Vienu metu pagerino tuometinį Lietuvos rekordą – 1 000 m distanciją įveikė per 2.47 min. Vėliau, baigęs vidurinę mokyklą, jaunuolis Vladas susitelkė į krepšinį – buvo „Žalgirio“ įžaidėjas ir studijavo Lietuvos kūno kultūros institute (dabar – Lietuvos sporto universitetas).
Nusprendęs nesiekti krepšinio aukštumų, 25-erių V. Garastas pasuko treniravo keliu – grįžo į gimtuosius Biržus, kur treniravo vaikus.
1979 metai tapo lemiami ir būsimo legendinio trenerio karjeroje, ir Lietuvos krepšinio istorijoje – V. Garastas sulaukė pasiūlymo treniruoti Kauno „Žalgirio“ komandą. Tiesa, tuo metu „Žalgiris“ pergalėmis pasigirti negalėjo. Paskutinį sezoną Sovietų Sąjungos krepšinio čempionate komanda buvo užėmusi tik priešpaskutinę vietą, o pasiūlymo tapti šios komandos treneriu atsisakė net penki kiti treneriai.
Jo treniruojama Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komanda SSRS čempionatuose 1985–1987 metais tris kartus laimėjo aukso medalius.
Komandoje V. Garastas pirmiausia ėmėsi tvarkyti žaidėjų požiūrį į treniruotes, skatinti ryžtą ir gerinti komandos mikroklimatą. Praėjus metams, darbas atsipirko ir pirmojo sezono su naujuoju treneriu rezultatai komandai pranašavo sėkmę – „Žalgiris“ pakilo net į antrąją vietą SSRS krepšinio čempionate. Vėliau komanda ne kartą tapo SSRS čempione ir vicečempione. 1986 m. iškovoję aukso medalius, kauniečiai dalyvavo Europos šalių taurių laimėtojų taurės ir Europos šalių čempionų taurės turnyrų finalinių rungtynių kovose su stipriausiomis komandomis. Tų pačių metų rugsėjį Argentinoje kauniečiai iškovojo tarpkontinentinę Williamo Joneso taurę ir tapo pasaulio klubų čempionais.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, V. Garastas, raginamas geriausių mūsų šalies krepšininkų, stojo už Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo. Su ja treneris iškovojo olimpinius bronzos medalius 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje. 1995 m. metais V. Garasto treniruojama rinktinė nukeliavo iki Europos čempionato finalo, kuriame po dramatiškos kovos pralaimėta tuometinės Jugoslavijos krepšininkams.
Trenerio karjeroje V. Garastas taip pat dirbo Čekoslovakijoje, treniravo Kauno „Atleto“ ir Alytaus „Alitos“ komandas. 2003–2011 m. biržietis ėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento pareigas.
Tarp žymiausiu V. Garasto auklėtinių – Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Sergėjus Jovaiša ir kt.
2017-ųjų balandžio 22-ąją už nuopelnus „Žalgirio“ klubui simboliniai V. Garasto marškinėliai buvo iškelti į „Žalgirio“ arenos palubes.
(be temos)
(be temos)
(be temos)