LNK žurnalistas Nerijus Bliujus apie tokio tipo traumas pasikalbėjo su Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentu Pauliumi Petraučiu, kuris patikino, jog kryžminių kelio raiščių traumos yra blogiausia, kas nutinka sportininkams, o sugrįžimas užtrunka nemažą laiko tarpą.
„Sporte labiausiai bijoma kryžminių kelio raiščių plyšimų, – sakė ekspertas. – Po tokios traumos vienas ilgiausių gydymo procesų. Vadovėliniu atveju – 9 mėnesiai, geros reabilitacijos komandos dėka gali mėnesį ar pusantro sutaupyti.“
Dėl R. Jokubaičio gera žinia ta, pasak federacijos prezidento, kad šiais laikais sportininkai po tokių traumų sugrįžta pilnai atsistatę – raiščiai išgyja visu 100 proc.: „Šiais laikais operacinės technikos patobulėjo ir po tokios traumos yra pilnai atsistatoma.“
Visgi P. Petraitis pastebi, jog čia svarbiausia neperskubėti ir neforsuoti sugrįžimo į aikštę.
„Su sportininkais didžiausia bėda yra ta, kad jie yra motyvuoti kuo greičiau grįžti, – LNK žinioms sakė sporto medicinos federacijos prezidentas. – Čia reikia neperskubėti. Eilinius žmones reikia motyvuoti, kad jie darytų pratimus, dirbtų, o sportininkus – atvirkščiai – reikia stabdyti, kad neatsirastų naujų pažeidimų.“
Ekspertas papasakojo, kad tokios traumos yra patiriamos ne nuo smūgio ar kontakto.
„Kryžminiai raiščiai dažniausiai plyšta be kontakto, – dėstė P. Petraitis. – Kai sportininkas paskambina ir pasako „patyriau traumą, bet nebuvo kontakto“, tai daktarui pirma mintis – kryžminiai raiščiai. Jeigu buvo kontaktas, tuomet galima ieškoti kitų dalykų.“
Iki traumos R. Jokubaitis buvo neginčijamas Lietuvos rinktinės lyderis – 24-erių krepšininkas komandoje pirmavo keturiose statistikos grafose – pelnomų taškų, atliktų rezultatyvių perdavimų, naudingumo bei perimtų kamuolių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)