D. Showalteris paliko itin ryškų pėdsaką JAV jaunimo krepšinio sistemoje. „USA Basketball“ jaunimo ir sporto ugdymo trenerių direktorius pavasarį vedė kvalifikacijos kėlimo seminarus Lietuvos pedagogams ir treneriams.
Gargžduose ir Klaipėdoje jis surengė praktines sesijas ir mūsų jauniesiems krepšininkams. Tai buvo jau ketvirtasis šio specialisto vizitas Lietuvoje ir, kaip pats teigė, – tikrai ne paskutinis.
Nenuostabu, jog išklausyti patarimų, susipažinti su pažangiomis treniravimo metodikomis iš žmogaus, kuris su JAV jaunimo – U16 ir U17 rinktinėmis pelnė visus svarbiausius įmanomus titulus, o skirtingais laikotarpiais yra treniravęs per 60 buvusių ir esamų NBA žvaigždžių, panoro gausus mūsų trenerių būrys.
Išsamiau pasigilinus į D. Showalterio biografiją, jo iškovotų trofėjų gausybę – ne tik su JAV jaunimo rinktinėmis, bet ir asmeninių laimėjimų – suvokiama, kad sukauptas žinių bagažas ir patirtis išties neeilinė.
„Man labai pasisekė, kad visą gyvenimą sukuosi tarp krepšinio žmonių ir atlieku tai, kas man teikia malonumą. Titulai, pergalės, energingi jauni žmonės, kurie išaugo į NBA žvaigždes, visada mane vedė į priekį, skatino domėtis bei tobulinti treniravimo metodikas. JAV jaunimo krepšinio treneriu dirbau 42 metus, pavyko iškovoti per 600 pergalių oficialiose varžybose, tad patirties turiu. Kodėl gi ja nepasidalinus su kitais?“, – apie tai, kodėl jį galima vis dažniau sutikti Lietuvoje, prakalbo D. Showalteris.
Pokalbyje su asociacija „Lietuvos krepšinis“ treneris apžvelgė daug temų. Jo dėmesio teko ir Čikagos „Bulls“ klubo puolėjui Matui Buzeliui, patvirtinusiam, jog netrukus debiutuos Lietuvos rinktinėje. 21 metų krepšininkas planuoja padėti nacionalinei komandai per FIBA pasaulio čempionato atrankos varžybų pirmąjį vasaros langą, kai mūsiškiai liepos pradžioje sužais su Italijos ir Didžiosios Britanijos rinktinėmis.
– Per savo karjerą padėjote atsiskleisti ne vienai būsimai NBA žvaigždei. Jūsų vadovaujamose JAV jaunimo rinktinėse treniravosi Jaysonas Tatumas, Anthony Edwardsas, Bradley Bealas, Andre Drummondas. JAV jaunimo programoje savo kelią į didįjį krepšinį pradėjo ir tokio ryškumo talentai kaip Kevinas Durantas bei Kyrie Irvingas, vėliau tapę NBA čempionais ir lygos superžvaigždėmis. Ar bandėte skaičiuoti, kiek pro jūsų rankas arba pagal tą pačią jaunimo programą skirtingais laikotarpiais perėjo NBA žvaigždžių?
– Manau, gerokai per 60. Man labai pasisekė. Kartais galvojama, kad tokios žvaigždės kaip K. Durantas ar J. Tatumas nėra nuolankūs, bet jie tikrai geri žmonės. Iš šalies gali atrodyti, kad susitvarkyti su tokiais talentais sudėtinga, bet man su jais visais dirbti buvo tikras malonumas.
– Ar palaikote šiltus santykius su NBA žvaigždėmis, buvusiais auklėtiniais?
– Tai nevyksta kasdien, bet stengiamės nenutolti. Juk patyrėme nepakartojamų akimirkų. Su JAV U16 ir U17 komandomis 2009–2018 metais fiksavome rekordinę 62 pergalių be pralaimėjimų seriją. Pasaulio ir Amerikos jaunimo čempionatuose iškovojome daugybę aukso medalių.
– Pastaraisiais metais prisidedate prie Lietuvos jaunimo krepšinio metodikos tobulinimo. Berods, nuo 2024 metų esate Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos ir asociacijos „Lietuvos krepšinis“ konsultantas?
– Esu labai laimingas galėdamas bendradarbiauti su asociacija „Lietuvos krepšinis“, Lietuvos krepšinio treneriais. Būdamas konsultantu siekiu prisidėti prie mokymo programos tobulinimo, atnaujinimo ir Lietuvos krepšininkų žaidimo lygio kėlimo. Lietuvoje vedu seminarus, mokymus, sesijas. Paaiškinu kai kuriuos aspektus, kaip mes mokome žaidimo JAV.
Klaipėdoje dalyvavau Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos (LKTrA) organizuotame seminare treneriams, dalijausi patirtimi. Lankiausi LCC universitete, kur vyko sporto psichologijos paskaitos studentams. Taip pat vedžiau treniruotę 13–14 metų vaikams. Visa tai buvo filmuojama, kad vėliau būtų galima parodyti ir kitiems treneriams.
Ne kartą esu pabrėžęs, kad sėkmės paslaptis – dėmesys fundamentaliems krepšinio įgūdžiams, disciplinai ir komandinio žaidimo principams. Svarbiausia ugdyti ne tik sportininką, bet ir asmenybę.
Svarbiausia ugdyti ne tik sportininką, bet ir asmenybę.
– Kaip manote, kodėl pastaruoju metu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei nepavyksta iškovoti medalių Europos ar pasaulio čempionatuose?
– Lietuvos jaunimo krepšinio stiprybe galima būtų įvardinti aukštą įgūdžių lygį – nuo metimo iki kamuolio varymo. Yra tam tikrų trūkumų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Tai daugiausia susiję su žaidėjų fiziniu parengimu, taip pat psichologiniais aspektais.
Reikia skirti ypatingą dėmesį žaidimui gynyboje. Gynyba turbūt pati svarbiausia dalis to, kaip mes žaidžiame su JAV jaunimo rinktinėmis. Mes daug presinguojame visose aikštelės vietose. Jeigu gynyba bus gera, automatiškai sukursite progų puolime.
Ne veltui Klaipėdoje seminaro metu pristačiau greitojo puolimo organizavimo mokymo principus bei individualios ir grupinės gynybos taktikos tobulinimą pagal mūsų metodiką.
Kalbant apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, teko stebėti pasaulio čempionato atrankos rungtynes su islandais – tiek išvykoje, tiek Klaipėdoje. Jos dar kartą įrodė, kad sportas kartais gali būti labai nenuspėjamas.
– Turbūt nesitikėjote lietuvių pralaimėjimo Islandijoje, juolab kai ketvirtame kėlinyje mūsiškiai pirmavo net 21 taško skirtumu?
– Taip kartais nutinka. Vienas Islandijos žaidėjas „užsidegė“ ir nebegalėjo pramesti. Kai taip nutinka, viskas turi klostytis idealiai vienai komandai, kad ji sugrįžtų, ir viskas nesisektų kitai. Taip ir nutiko. Islandijos ekipos žaidėjas Elvaras Fridrikssonas namuose pelnė net 34 taškus, o Klaipėdoje – tik vienuolika. Tai esminis skirtumas. Antrose rungtynėse Klaipėdoje lietuviai įrodė, kad pralaimėjimas Islandijoje buvo nemalonus atsitiktinumas.
Labai gerbiu Lietuvos krepšinio žmones ir norą šį sportą pakelti į dar aukštesnį lygį. Manau, bėgant metams viskas bus tik geriau. Reikia suprasti, kad Lietuvoje žaidėjų skaičius nėra didelis. JAV iš šimtų milijonų atsirenkame kelis tūkstančius labai gerų žaidėjų, o visa Lietuvos populiacija – vos 3 milijonai.
– Kaip manote, ar Lietuvos rinktinei pavyks patekti į 2027 metų pasaulio čempionatą?
– Matome, kiek daug gerų rinktinių dalyvauja Europos zonos atrankoje, tad ją įveikti nėra lengva. Jei Lietuvai pavyks surinkti visus geriausius žaidėjus, galite tikėtis pergalių.
– Ką galite pasakyti apie NBA vis dažniau žibantį M. Buzelį?
– Jis labai techniškas, universalus žaidėjas. Puikiai skirsto perdavimus, gerai meta į krepšį. Jis iš tų žaidėjų, kurie galbūt nepadaro įspūdžio per pirmąsias dvi minutes, bet kuo ilgiau jį stebi, tuo labiau žavi jo krepšinio intelektas. Jis gali žaisti keliose pozicijose. Tikras talentas.
– O Domantas Sabonis?
– Stebėjau jį dar koledže, vėliau NBA. Jis labai mobilus aukštaūgis, puikiai darbuojasi kojomis. Domas – tipiškas Lietuvos krepšininkas: gali perduoti kamuolį, gali pataikyti iš bet kur. Jis suteikia komandai labai daug įvairovės.
– Turbūt puikiai pamenate ir NBA žibėjusį Domanto tėtį Arvydą Sabonį?
– O taip! Arvydas buvo superžvaigždė. Visi jį mėgo, buvo malonu žiūrėti, kaip jis žaidžia. Domantas labai panašus į jį.
– Įdomu, ką galite pasakyti apie Eurolygoje žibantį trenerį Šarūną Jasikevičių?
– Nepažįstu jo asmeniškai, bet iš to, ką matau, jis turi savo braižą. Jis buvo puikus žaidėjas. Kartais geriems žaidėjams sunku būti treneriais, nes jie tikisi, kad jų treniruojami žaidėjai bus tokie pat geri, kokie buvo jie patys. Aš pats žaidžiau krepšinį koledže, nebuvau žvaigždė, bet pradėjęs treniruoti supratau, kiek daug reikia kantrybės.
– Kokie jūsų artimiausi planai?
– Turiu daug darbų JAV. Esu „USA Basketball“ trenerių rengimo direktorius. Rūpinuosi trenerių tobulėjimu visoje šalyje, nuo jaunimo iki vidurinių mokyklų lygio. Rengiame seminarus, mokymus, stovyklas. Taip pat prižiūriu jaunimo rinktines, seku žaidėjų pasirodymus, kviečiu juos į stovyklas. Turime daug talentų, todėl priimti sprendimus sunku. Vertiname ne tik talentą, bet ir požiūrį, darbo etiką.
– Kada jus vėl bus galima išvysti Lietuvoje?
– Manau, sugrįšiu rugpjūtį. Yra įvairių planų ir įdomių sumanymų. Smagu, kad Lietuvos krepšinis eina teisingu keliu. Treneriams suteikiama daug informacijos, mokymų, praktikos. Svarbu ne tik ko mokoma, bet ir kaip mokoma. Nuo to priklauso, kaip žaidėjai vėliau rungtyniauja. Matau pažangą – vaikai dabar geresni nei buvo prieš dvejus metus. Viskas prasideda nuo jauno amžiaus – 10, 11, 12 metų. Kai treneriai tobulėja, žaidėjai taip pat tobulėja.
Naujausi komentarai