"Žalgirį" šiaip ne taip pasiekė visi Kauno savivaldybės šiam sezonui žadėti pinigai. Klubo vadovas finansinės padėties neatskleidžia, bet tvirtina, kad padėtis nėra tragiška.

L.Woodsas turėtų grįžti

"Pinigai yra pakeliui į "Žalgirio" sąskaitą", – tarė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

Vakar vakarop "Žalgirį" pasiekė savivaldybės žadėti 2,2 mln. litų – antroji šiam sezonui skirtos sumos dalis.

Pastarosiomis dienomis kalbėta, kad iš finansinės krizės gniaužtų neišsivaduojantis klubas šį rudenį antrą kartą atsidūrė ant bedugnės krašto. Šias kalbas dar labiau sustiprino antradienį nutrauktas kontraktas su vidurio puolėju Ratko Varda. Serbas neišlaikė psichologinės įtampos.

"Sutartis nutraukta abipusiu sutarimu. Visi žaidėjai žaidžia ir treniruojasi, o jis ateidavo į treniruotes ir sakydavo, kad dėl finansinio nestabilumo negali susikaupti darbui", – teigė "Žalgirio" vadovas Paulius Motiejūnas.

Alyvos į židinį šliūkštelėjo ir Lorenas Woodsas. Užvakar amerikietis kartu su žmona išvyko į gimtinę. Kalbėta, kad žmonos liga – tik pretekstas palikti Lietuvą, tačiau P.Motiejūnas įsitikinęs, kad aukštaūgis grįš. Jei L.Woodsas neatskris iki kito ketvirtadienio, Eurolygos rungtynes su varžovais iš Barselonos "Žalgiris" žaistų vos su vienu tikru vidurio puolėju Eurelijumi Žukausku.

Tą pačią dieną, kai abu užsieniečiai "centrai" traukė link oro uosto, klubo vadovas rimtai kalbėjosi ir su legionieriaus Willie Deane'o agentu. Sutarta, kad amerikietis lieka. Tą patį vakarą jis žaidė Lietuvos krepšinio lygos rungtynes su "Kaunas Triobet".

Žaidėjų neišparduos?

P.Motiejūnas tvirtina, kad "Žalgirio" finansinė padėtis nėra tokia tragiška, jog reiktų atsisakyti pačių brangiausių žaidėjų, o visos kalbas apie jų išpardavimą – iš piršto laužtos. Artimiausiu metu jokių permainų komandoje nenumatyta. "Ateityje sudėtis keisis. Ateis naujų žaidėjų, tačiau dabar visi žaidėjai lieka. Mes žaidžiame toliau", – sakė jis.

Jei prireiktų, "Žalgiris" galėtų derėtis su "Kaunas Triobet" ekipa dėl Povilo Butkevičiaus, Šarūno Vasiliausko ir Artūro Milaknio. "Žalgiris" juos yra registravęs Eurolygoje. Lygos licenciją turi ir Vaidas Čepukaitis, tačiau jis yra patyręs sunkią traumą ir šį sezoną greičiausiai neberungtyniaus.

Kol kas P.Motiejūnas yra vienintelis klubo vadovas. Lapkričio pabaigoje turėtų būti renkama nauja "Žalgirio" valdyba, tuomet visus direktoriaus sprendimus turėtų tvirtinti ir jos nariai.

Klubo vadovas neatskleidė, kuriam laikui užteks 2,2 mln. litų, tik pabrėžė, kad kiekvieną dieną intensyviai dirbama pritraukiant rėmėjus ir investuotojus.

P.Motiejūno pirmtakas Gediminas Navikauskas yra sakęs, kad "Žalgiriui" savivaldybės pinigų reikia išgyvenimui iki Naujųjų metų. Po jų pradės plaukti rėmėjų pinigai.

Savivaldybė įvykdė pažadą

Vakar "Žalgiriui" pervestus 2,2 mln. litų savivaldybė komandai žadėjo nuo vėlyvo pavasario. Pirmoji tokio paties dydžio finansinė injekcija klubą pasiekė daugiau nei prieš mėnesį, kai ekipos legionieriai jau buvo susikrovę lagaminus. Šių pinigų pervedimo procedūra strigo kiekviename žingsnyje. Žodinį pažadą dar šiais metais pervesti pinigus savivaldybė raštais įteisino tik spalį. Vėliau spyriojosi kreditą išduodančiam bankui už pinigų grąžinimą  turėjusi laiduoti bendrovė "Kauno energija". Po to mykti ėmė bendrovei leidimą laiduoti turėjęs duoti vienas iš jos kreditorių SEB bankas.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, antrąją pinigų dalį pervesti buvo lengviau nei pirmąją. "Šįkart procesas vyko operatyviau, nes visos pusės laikėsi duotų žodžių", – sakė V.Gudėnas.

Anot tarnautojo, jei "Kauno energija" būtų atsisakiusi laiduoti, buvo parengtas atsarginis planas. Įsipareigojimus buvo pasiryžusi prisiimti kita savivaldybės kontroliuojama įmonė "Kauno švara".

Miestas pervedė pinigus

Gegužės pabaigoje su Arvydu Saboniu susitikęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas "Žalgirio" klubo prezidentui teigė dėsiąs pastangas, kad birželį Kauno miesto taryba apsispręstų kokia konkrečia pinigų suma komanda bus remiama per ateinančius 4-5 metus.

Birželį valdžia klausimo dėl "Žalgirio" rėmimo nejudino.

Sprendimo projektas dėl "Žalgirio" rėmimo ir akcijų pardavimo pradėtas rengti liepos 17 d. tarybos posėdžiui, tačiau likus vos kelioms dienoms ik jo, klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Tai buvo paskutinė proga dėl finansavimo susitarti iki rudens.

A.Kupčinskas teigė, kad klausimas pradėtas rengti per vėlai, o "Žalgiris" nėra pateikęs visų reikiamų finansinių ataskaitų ir audito išvadų. Valdžia įpareigojo administracijos direktorių iš "Žalgirio" išsireikalauti visus dokumentus ir per rugpjūtį pateikti siūlymus dėl tolimesnio klubo rėmimo ir akcijų pardavimo. A.Kupčinskas sakė, kad "Žalgiris" dėl atidėto jo finansavimo klausimo nenukentės, o paramą gaus po rugsėjo 11 d. įvyksiančio posėdžio.

Rugsėjo 11 d. įvykusiam tarybos posėdžiui "Žalgirio" rėmimo ir jo akcijų pradavimo klausimas buvo ruošiamas atsainiai. Du mėnesius nuo paskutinio tarybos posėdžio turėję tarnautojai, paskutinę dieną derino sprendimo projekto formuluotes nuo kurių galėjo priklausyti "Žalgirio" likimas. Tarybos posėdyje priimtas sprendimas kitų metų biudžete "Žalgiriui" numatyti skirti 5 mln. litų. Juos "Žalgiris" galėjo gauti tik po to, kai taryba patvirtins finansinę programą ir bus rastas laiduotojas.

Programa patvirtinta spalio 2 d. Laiduotoju pasirinkta "Kauno energija", tačiau pastarajai laiduoti už visus 5 mln. litų neleido jos kreditorius SEB bankas.

Spalio 14 d. "Kauno energija" laidavo už 2,5 mln. litų. Tą pačią dieną "Žalgirį" pasiekė 2,2 mln. litų. Likę 300 tūkst. litų liks kaip užmokestis kreditoriams.

Vakar pervesti likę 2,2 mln. litų.