Austrijoje, Bad Radkersburge, įvykusiose dvigubo ultratriatlono varžybose T. Grabauskas 7,6 km nuplaukė per 2 val. 20 min. 23 sek., 360 km dviračiu numynė per 11 val. 52 min. 51 sek., 84,4 km nubėgo per 10 val. 04 min. 18 sek. ir užėmė pirmą vietą.

Lietuvio rezultatas – 24 val. 33 min. 27,6 sek.

Antras buvo lenkas Sebastianas Bartosikas – 27 val. 44 min. 53,8 sek. Trečias finišavo Maltos atstovas Jamesas Camilleris – 29 val. 38 min. 19,9 sek.

– Ar iškart pavyko išsiveržti į priekį? – paklausėme T. Grabausko.

– Plaukimas nėra mano stiprioji rungtis, dažniausiai būnu penktas, dešimtas. Po varžybų nežinojau rezultato, vėliau draugas Artūras Grabliauskas pasakė, kad iš vandens išlipau trečias. Plaukimas nėra tai, kur reikėtų labai persistengti. Triatlonui jėgas reikia paskirstyti tolygiai. Buvau iš anksto nusiteikęs daugiau jėgų skirti bėgimui ir važiavimui dviračiu.

– Kaip sekėsi minti dviratį?

– Nestabtelėjęs nuvažiavau visus 360 km ir tuo džiaugiuosi, nes sąlygos buvo sudėtingos. Startavome apie pusę pirmos, o apie penktą  valandą prapliupo toks lietus, kad atrodė dangus su žeme maišosi. Pakilo didelis vėjas, žliaugė vanduo. Dauguma dalyvių sustojo, pasitraukė iš varžybų. Mano planas buvo jokiu būdu nesustoti. Trasa nesudėtinga, bet dėl liūties nematyti nei kelio, nei duobių, medžių šakų. Iškenčiau škvalą, nors ir buvo šalta, aplenkiau kitus varžovus bent 50 km ir finišavau pirmas.

Persekiotojas, matyt, psichologiškai palūžo pamatęs, kad tolstu.

– Ar per bėgimo varžybas konkurentai stipriai spaudė jus?

– Kiekvienas turime individualią taktiką. Stebėjau, kada pradės bėgti antroje, trečioje, ketvirtoje vietose buvę varžovai, svarsčiau, kiek pavyks nuo jų atsiplėšti. Iš pradžių perlenkiau lazdą – net supykino, teko sustoti. Varžovai priartėjo, tačiau mano persvara buvo pakankama – artimiausiam dalyviui mane visiškai pasivyti prireikė apie 35 km. Vėliau vėl padidinau greitį, o persekiotojas, matyt, psichologiškai palūžo pamatęs, kad tolstu. Tad mano taktika pasiteisino. Finišavęs kritau leisgyvis, negalėjau net kalbėti.

– Sveikatos rūpesčių išvengėte?

– Per škvalą palapinės kilnojosi, tad komandai tikrai buvo ką veikti, gal net daugiau išbandymų per lietų ir šaltį teko jiems, o mes, sportininkai, buvome aukštesnėje širdies ritmo zonoje. Planavome po varžybų nelaukti apdovanojimų ceremonijos, iškart traukti namo, bet lyderius visada tikrina dopingo komisija, tai užtrunka apie dvi valandas. Po procedūrų jėgų neliko nė trupinėlio. Pasiėmiau tik medalį. Sėdome į automobilį ir tą pačią dieną grįžome į Lietuvą.

– Kokie jūsų artimiausi startai?

– Planuoju užbaigti sezoną Trakuose „Ironman“ klasikiniu bėgimu. Ultratriatlonas – kitais metais. 2026-ųjų tikslai – didžiuliai, tačiau juos atskleisti dar per anksti.