Prekyba sporto pilietybėmis: milijonai, skandalai ir sumanūs sprendimai

Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias, laukdami Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimo, atlaikė streso bangų škvalą, bet dviejų veiksmų pilietybės trileris baigėsi laimingai. Tai – dar vienas atvejis pasaulyje iš daugybės neprognozuojamų sporto ir politikos akistatų.

Skirtingi vardikliai

Ledo šokių pora D.Stagniūnas ir I.Tobias antruoju bandymu pasiekė tikslą ir gali ramiai rengtis 2014-ųjų Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms.
Pirmasis amerikietės I.Tobias prašymas suteikti jai Lietuvos pilietybę šiemet sausį buvo nepatenkintas, o antrasis lapkričio pabaigoje – sėkmingas: Prezidentė D.Grybauskaitė pasirašė dekretą ir čiuožėja išimties tvarka gaus pasą su Vyčiu.

"Aš nenuvilsiu Lietuvos. Pilietybės suteikimas užaugino sparnus man ir Deividui. Olimpiadoje sieksime maksimumo. Pažadu", – pabrėžė sportininkė.
Jeigu ir šį kartą I.Tobias būtų nepasisekę, D.Stagniūnas tikriausiai būtų ryžęsis skaudžiam žingsniui – atsisveikinęs su didžiuoju sportu, nes vieną olimpiadą jis jau praleido, kai 2009-aisiais tuometė jo partnerė amerikietė Katherine Copely negavo Lietuvos pilietybės.

Visų atletų svajonę – olimpines žaidynes – jau palaidojo Estijai kelialapį į Sočį iškovojusi dailiojo čiuožimo pora Aleksandras Zabojevas ir Natalija Zabijaka, nes šalies vyriausybė atsisakė vyrui suteikti Estijos pilietybę. Vienas argumentų – rusas A.Zabojevas nepakankamai gerai moka estų kalbą.

Sportininkus užtarė buvęs Estijos premjeras, pastaruoju metu šalies Čiuožėjų sąjungai vadovaujantis Edgaras Savisaaras, tačiau netgi jo balsas buvo per silpnas.

Siūlė, bet atsisakė

Žinomas Nyderlandų futbolo specialistas Guusas Hiddinkas, 2006–2010 m. treniravęs Rusijos rinktinę ir atvedęs ją į 2008-ųjų Europos čempionato pusfinalį, pelnė ypatingą ir šios šalies politikų palankumą.

Buvęs Rusijos prezidentas, dabar premjeras Dmitrijus Medvedevas kelis kartus pareiškė, kad G.Hiddinkui nedelsiant bus suteikta Rusijos pilietybė, kai olandas paprašys. Tačiau futbolo strategas to iki šiol nepadarė.

"Man patiko dirbti Rusijoje. Galvojau ir apie pilietybę, tačiau šis klausimas – labai sudėtingas. Ačiū šalies vadovams už pagarbą ir pasitikėjimą, jis man – brangus ir svarbus, kaip ir pasiūlymas tapti Rusijos piliečiu", – diplomatiškai paaiškino padėtį G.Hiddinkas.

Net labai aukšti Kazachstano valdžios pareigūnai neįkalbėjo Kanados dailiojo čiuožimo atstovės Courtney Mansour priimti šios Azijos šalies pilietybę, kuri būtų garantavusi aprūpintą karjerą su Darynu Žunusovu.

Iš pradžių C.Mansour buvo sutikusi tapti Kazachstano piliete, bet šiemet pavasarį staiga persigalvojo.

"Neoficialiai sužinojau, kad užimsiu kažkurios perspektyvios šios šalies čiuožėjos vietą. Galiausiai žiniasklaidoje kilo diskusijų šia tema, supratau, kad esu nepageidaujama", – teigė C.Mansour, šiuo metu čiuožianti su čeku Michalu Češka.

Pilietybę įvertino eurais

Kitokiu požiūriu į pilietybę pasižymėjo futbolininkas brazilas Soarešas Wellitonas.

Maskvos "Spartak" klube žaidusiam S.Wellitonui buvo pasiūlyta tapti Rusijos piliečiu. Legionierius iš Brazilijos pareiškė: jokių problemų, bet už tai sumokėkite 5 mln. eurų.
Rusai, planavę brazilu papildyti ir nacionalinės rinktinės gretas, sudvejojo. "Jis –  geras žaidėjas, tačiau 5 mln. eurų – irgi dideli pinigai", – sakė vienas "Spartak" vadovų Dmitrijus Popovas.
S.Wellitonas, susigundęs Rusijos pilietybe, buvo įsivėlęs ir į pikantišką istoriją. Bulvarinė žiniasklaida ištrimitavo, esą brazilas, tėvynėje turintis šeimą – žmoną ir sūnų, Maskvoje pasipiršo televizijos žvaigždei Viktorijai Bonei, kuria neva domėjosi ir įtakingas Rusijos sostinės merijos valdininkas.

Galiausiai futbolininko poelgiai perpildė "Spartak" strategų kantrybės taurę.

"Niekas nežino, kiek mums kainavo, kad S.Wellitonas 2009-aisiais ir 2010-aisiais taptų geriausiu Rusijos futbolo čempionato snaiperiu. Ir nuoširdžiai kalbėjomės, ir gąsdinome jį, nors kraštutinumų nebuvo – į mišką nevežėme. Kentėjome, kol jis mušė įvarčius. Kai liovėsi – atsisveikinome", – apie santykius su brazilu papasakojo spartakiečių treneris Valerijus Karpinas.

Kol kas S.Wellitonas neturi Rusijos paso. "Spartak" klubas 27-erių žaidėją yra paskolinęs brazilų "Sao Paulo" vienuolikei.

Tėvynėje – svetimas

2008-ųjų sausį anapilin išėjęs prieštaringai vertinamas legendinis šachmatininkas Robertas Fischeris per savo gyvenimą yra buvęs ir JAV didvyriu, ir pasmerktuoju.
1972-aisiais R.Fischeris, mače dėl pasaulio čempiono titulo įveikęs rusą Borisą Spaskį, tapo JAV pergalės anuomečiame šaltajame kare simboliu. Tačiau netrukus R.Fischeris šokiravo žiniasklaidą antiamerikietiškais pareiškimais, o kulminaciją pasiekė 2001-aisiais, kai pritarė "Al-Qaeda" teroristų išpuoliams JAV.

2003-iųjų gruodį JAV valstybės departamentas paskelbė, kad amerikietiškasis R.Fischerio pasas daugiau nebegalioja. Šiam sprendimui didelės įtakos turėjo buvusio pasaulio čempiono demaršas 1992-aisiais, kai jis, ignoruodamas tarptautines sankcijas tuometei Jugoslavijai, dalyvavo turnyre Belgrade.
2004-aisiais R.Fischeris už nelegalų įvažiavimą į Japoniją buvo areštuotas ir, vengdamas deportavimo į tėvynę, atsisakė JAV pilietybės, o 2005-aisiais persikėlė į Islandiją ir tapo šios šalies piliečiu.

Išprotėjusiu genijumi, Bruklino psichopatu ir šachmatų Mozartu vadintas R.Fischeris visą gyvenimą priešinosi bet kokiems administraciniams suvaržymams.

"Negaliu ramiai žiūrėti į akis valdininkui, kuris iš anksto jaučiasi esąs viršesnis, nors vienintelis jo pranašumas – nučiupinėtas štampas", – jaunystėje interviu dienraščiui "The New York Times" sakė R.Fischeris.