Plaukiką užgrūdino likimo smūgiai Pereiti į pagrindinį turinį

Plaukiką užgrūdino likimo smūgiai

2007-11-27 09:00

Plaukiką užgrūdino likimo smūgiai

Daugkartiniam Lietuvos plaukimo rekordininkui ir Atlantos olimpinių žaidynių dalyviui klaipėdiečiui Mindaugui Bružui paauglystėje buvo prognozuojama ateitis invalido vežimėlyje.

Tačiau plaukikas sugebėjo pakilti iš ligos patalo ir įrašyti savo pavardę į pasaulio sporto istoriją.

Dabar 31 metų vyras dalyvauja plaukimo veteranų varžybose ir mėgaujasi šeimynine laime – prieš tris savaites jis sukūrė šeimą.

Ligoninėje – pusmetį

M.Bružas kaip šiandien pamena beveik dvidešimties metų kraupų įvykį. Iš treniruotės su tėčiu einant namo, pėsčiųjų perėjoje juos partrenkė automobiliu lėkęs girtas vairuotojas. Berniukui septyniose vietose lūžo koja, tėvui buvo sutrenkta galva ir kelis.

Neseni skaudūs kraupios avarijos Skuode, kai žuvo trys vaikai, atgarsiai M.Bružui dar kartą priminė paties patirtus išgyvenimus ir jausmus.

„Panašūs įvykiai labai pakeičia mąstyseną ir požiūrį į gyvenimą. Lygiai pusę metų gulėjau ligoninėje. Darė sudėtingas operacijas, į koją dėjo strypus. Viena mano koja - truputį trumpesnė. Keturis mėnesius pragulėjau lovoje ant čiužinio ir lentos. Raumenys buvo visiškai suglebę, lyg pliušinio meškiuko. Pirmą kartą atsistojęs, akimirksniu susmukau ant žemės. Teko beveik iš naujo mokytis vaikščioti. Gydytojai sakė, kad geriausiu atveju vaikščiosiu tik su lazdele“, – ne itin malonaus periodo detales pasakojo sportininkas.

Nuvežė į baseiną

M.Bružas ligoninėje naktimis sapnuodavo plaukimą, varžybas.

„Kai sužinojau, kad mane rengiasi paleisti iš ligoninės namo, mamai pasakiau: atvežk plaukimo aprangą, važiuosime ne namo, o į baseiną, – plaukikas iš Klaipėdos prisiminė sunkius išgyvenimus. – Nuvežė mane su ramentais, įkėlė į baseiną, o širdis iš džiaugsmo spurdėjo.“

Nuo tos dienos vaikinas kasdien dar intensyviau sportavo ir, kaip pats sakė, tiesiog akyse keitėsi: „Po trijų savaičių atėjau pas gydytoją be ramentų ar lazdelių. Gydytojai žiūrėjo į mane išpūtę akis, lyg į stebuklą.“

Po patirtos skaudžios avarijos praėjus dviem mėnesiams, M.Bružas jau dalyvavo 14-15 metų vaikinų šalies čempionate.

„Tuo metu dar negalėjau šokti nuo pakylos. Teisėjai žinojo mano bėdą ir leido atsispirti nuo sienelės. Nors dėl šios priežasties starte gerokai atsilikau, tačiau savyje buvau sukaupęs tiek pykčio ir jėgų, kad pajėgiau iškovoti pirmąją vietą. Tuomet pirmą kartą apie mane rašė laikraščiuose. Manyje įsiplieskė dar didesnė ugnis. Taip buvau užsivedęs, kad progresuodavau kone dienomis“, – pasakojo M.Bružas.

Mindaugui dar nebuvo nė šešiolikos metų, kai jį įtraukė į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę.

Po likimo smūgio atsitiesęs plaukikas varžėsi Baltijos šalių čempionate su 5-7 metais vyresnėmis pasaulinio lygio varžybose dalyvaujančiomis plaukimo žvaigždėmis.

Studijavo Amerikoje

Užsispyręs ir darbštus vaikinas vėliau dalyvavo Europos, pasaulio čempionatuose ir 1996 metais pateko ten, apie ką daugelis sportininkų gali tik pasvajoti, – jis dalyvavo Atlantos olimpinėse žaidynėse.

„Dalyvauti olimpiadoje – neapsakomas jausmas. Žaidynėse pilna sporto žvaigždžių. Jei gatvėje pamatytum Michaelą Jordaną, visą savaitę apie tai galvotum. O ten kas minutę matai žvaigždę. Išgirsti tiek daug informacijos, pamatai tiek daug įspūdžių, kad ten nuvykęs vos nepamiršti, ką išvis veiki ir kokiu tikslu atkeliavai“, – juokėsi buvęs olimpietis.

„Po olimpiados buvau išsekęs ne tik nuo fizinio krūvio, bet ir nesutarimų su šalies plaukimo federacija. Net buvo pradėjusi streikuoti širdis. Gydytojai patarė kurį laiką pailsėti. Tiesą pasakius, plaukimas – arklių sportas. Nuplaukti per dieną 16-17 kilometrų nėra paprasta. Daugiausia per dieną esu nuplaukęs 21 kilometrą. Po tokių treniruočių esi „išgręžtas“, nieko nesinori. Tiesiog kaip lapas krenti į lovą“, – pasakojo M.Bružas.

Kiek pailsėjęs ir susitvarkęs sveikatos reikalus M.Bružas priėmė JAV trenerių pasiūlymą studijuoti ir treniruotis Amerikoje.

„Studijavau tarptautinį verslą. Ten universiteto sportininkai – labai gerbiami. Į juos žvelgiama visai kitaip nei Lietuvoje. Nuolat būdavo rengiami susitikimai su komandos gydytojais, dietologais. JAV studijuojantys sportininkai gauna didžiules stipendijas, apmokami mokslai. Pačiam sumokėti 17 tūkstančių dolerių už semestrą būtų buvę neįmanoma“, – pripažino M.Bružas.

Išliko senos nuoskaudos

Net ir būdamas JAV, klaipėdietis nuolat domėjosi šalies plaukimo sporto įvykiais, gynė jos garbę Europos čempionate ir gerino šalies rekordus.

„Kartą grįžau Kalėdų atostogų, o Anykščiuose vyko Lietuvos čempionatas. Ir vėl pagerinau šalies rekordą bei iškovojau keturias prizines vietas. Tuomet treneriai jau buvo mane primiršę, o še tau atsiradau vos ne iš dangaus ir visiems nušluosčiau nosis. Bet kas iš to, vieną dieną tu reikalingas, o kitą – jau ne. Kai iš Amerikos vykau į Europos čempionatą, šalies rinktinės vadovai sakė: tik atvyk į varžybas iš savo lėšų, o mes už kelionę ir kitas išlaidas atiduosime. Atidavinėja iki šiol“, – neslėpdamas pykčio pasakojo atletas.

Dar ir dabar nuolat veteranų varžybose dalyvaujantis ir pirmąsias vietas iškovojantis plaukikas pripažino, kad Lietuvoje iš plaukimo sporto išgyventi nei dabar, nei prieš dešimtmetį buvo neįmanoma.

„Net olimpiečiai gaudavo grašių vertas stipendijas. Nuolat tekdavo ieškotis rėmėjų, kartais į varžybas vykdavome net iš savo lėšų. Nuolat kankindavo baimė, kad gali patirti traumą ir likti nebereikalingas“, – kalbėjo plaukikas.

Priekaištai valdininkams

Dabar M.Bružas Klaipėdoje rūpinasi ir valdininkams patarinėja dėl naujojo baseino statybų.

„Visą gyvenimą buvau tildomas ir stumiamas į šoną. Bet esu plaukimo entuziastas, myliu šį sportą ir noriu, kad jaunoji karta ateityje turėtų tinkamas treniruočių sąlygas. Klaipėdoje yra vienintelis „Dinamo“ baseinas, kuriame gali plaukioti miestiečiai. Bet už valandą mokėti 17 litų ne visi gali.

Jei valdžia daro nesąmones, tai reikia juos pakratyti ir pasakyti: „Atsibuskite, ką darote“. Jei jau rengiasi statyti naują baseiną, tai tegu nemano, kad įrengs pelkę ir atsikabinsime. Juk dirbdamas bulvių lauke netapsi kultūrizmo čempionu“, – atvirai savo nuomonę dėstė M.Bružas.

Ne tik vaikystėje patirti išgyvenimai, bet ir didysis sportas užgrūdino jo valią.

„Dirbu protinį darbą, turiu savo verslą. Bet man nuolat reikalingas fizinis krūvis. Vieni nuplaukia penkiasdešimt metrų ir jaučiasi pavargę, o aš po darbų praplaukęs pusantro kilometro jaučiuosi lyg naujai gimęs. Man tai padeda atsipalaiduoti“, – kalbėjo M.Bružas, neketinantis sustoti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų