Penkiakovininkai rengiasi naujiems iššūkiams

Federacijos prezidento teigimu, šiuolaikinės penkiakovės meistrų laimėjimai yra verti didesnės pagarbos

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) aukštai iškelta galva pasitinka savo 50-metį. Per keletą metų geriausi šalies penkiakovininkai iškovojo net 12 apdovanojimų aukščiausiojo rango varžybose, tarp jų - ir olimpiadoje.

Pirmasis Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas buvo surengtas 1955 metais Rygoje. Pirmuoju šalies čempionu tapo Simas Žekonis. Dabar Lietuvą pasaulyje garsina Andrejus Zadneprovskis, Edvinas Krungolcas, į elitą veržiasi Laura Asadauskaitė.

“Galime pasidžiaugti iš tiesų puikiais laimėjimais, - sakė LŠPF prezidentas Nerijus Pacevičius. - Per paskutiniuosius ketverius metus penkiakovininkai aukščiausio rango varžybose Lietuvai iškovojo bene daugiausia medalių. Tačiau mūsų sporto šaka yra per menkai finansuojama, visi šie laimėjimai yra verti didesnės pagarbos. Nė vienos kitos šalies sportininkams netenka keliauti automobiliais ir juose miegoti. Pasistengsime ir mes sudaryti normalesnes sąlygas savo sportininkams”.

2000 metais Andrejus Zadneprovskis tapo pirmuoju Lietuvos penkiakovininku, iškovojusiu pasaulio čempiono vardą, o po metų jis tapo ir Europos čempionu. 2003 metais jis laimėjo pasaulio taurę. 2004-aisiais A.Zadneprovskis antrą kartą iškovojo pasaulio čempiono titulą ir olimpinėse žaidynėse Atėnuose laimėjo sidabro medalį.

Edvinas Krungolcas, trejus metus iš eilės iškovojęs Europos šiuolaikinės penkiakovės čempiono titulą - 2003, 2004 ir 2005 metais, kol kas yra vienintelis penkiakovininkas pasaulio sporto istorijoje, kuriam pavyko tai padaryti. Šis sportininkas triskart laimėjo ir pasaulio taurę - 2003, 2004 ir 2005 metais.

Geriausi Lietuvos penkiakovininkai A.Zadneprovskis ir E.Krungolcas jau pradėjo rengtis kitam sezonui. Pirmosios oficialios varžybos vyks kovo mėnesį.

31 metų olimpinis vicečempionas A.Zadneprovskis kol kas negali treniruotis visa jėga dėl kamuojančių traumų. Jį vargina kelių skausmai, be to, atletas dar neatsigavo ir po rugpjūtį atliktos raktikaulio operacijos.

“Gali būti, kad sezono pradžios varžybas teks aukoti, kad galėčiau atsigauti ir pasirengti Europos ir pasaulio čempionatams”, - svarstė penkiakovininkas.

Pasak Lietuvos rinktinės trenerio Jurijaus Moskvičiovo, kitų metų sezonas bus truputį kitoks nei iki šiol: “Jis bus sudarytas tarsi iš dviejų dalių. Pasaulio čempionatas vyks Gvatemaloje, todėl jis bus rengiamas ne vasarą, kaip įprasta, o lapkritį. Tad vasarą po Europos čempionato sportininkai turės šiek tiek atostogų, tuo jie labai džiaugiasi”.

Ateinantį savaitgalį Vilniuje vyks atviros Lietuvos pirmenybės, kuriose kartu su Lietuvos sportininkais varžysis Latvijos, Estijos ir Rusijos penkiakovininkai.

Kitais metais Kaune bus rengiamas pasaulio kariškių šiuolaikinės penkiakovės čempionatas, kuriame dalyvaus daug žinomų pajėgių atletų.

Prieš keletą metų Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) svarstė galimybę išbraukti šiuolaikinę penkiakovę iš olimpinių žaidynių programos. Tačiau ši sporto šaka liko olimpine mažiausiai iki 2012 metų žaidynių.

LŠPF generalinio sekretoriaus Viačeslavo Kalinino teigimu, tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) turi labai gerą užtarėją TOK - Monako princą Albertą, kuris yra UIPM garbės prezidentas.

“Tačiau penkiakovės varžybų formatas bus keičiamas. Dabar penkiakovininkai yra tikri gladiatoriai, per vieną dieną turintys išlaikyti didžiulį fizinį ir psichologinį krūvį”, - kalbėjo V.Kalininas.

Pagal naująjį sumanymą penkiakovininkų varžybos būtų rengiamos ne įvairiose toli viena nuo kitos nutolusiose sporto bazėse, bet vieno hektaro plote įrengtose arenose. Bėgimo ir šaudymo rungtis vyktų kartu panašiai kaip biatlone, jojimui būtų keliami daug mažesni meistriškumo reikalavimai.

Taip surengtas parodomąsias varžybas Maskvoje jau išbandė E.Krungolcas.

“Mano vertinimu, tai būtų cirkas, o ne sportas. Tokiose varžybose yra iškreipiama sportinė dvasia. Todėl aš tokiam projektui nepritariu”, - griežtai kalbėjo triskart Europos čempionas E.Krungolcas.

Trenerio J.Moskvičiovo teigimu, tokia varžybų sistema svarstoma dėl to, kad šiuolaikinės penkiakovės kovas būtų patogiau žiūrėti žiūrovams ir jas būtų galima transliuoti.

“Viskas daroma, kad šiuolaikinė penkiakovė išgyventų. O be žiūrovų ir žiniasklaidos išsilaikyti sunku”, - sakė Lietuvos rinktinės treneris.

V.Kalininas teigė, jog šiuolaikinė penkiakovė nėra masinis sportas: “Tai - brangi sporto šaka, todėl rinkdami jaunus sportininkus darome didelę atranką. Neperspektyvų jaunimą nukreipiame sportuoti kitur. Tačiau jau turime molio, iš kurio galime lipdyti aukšto meistriškumo atletus”.

Parengti geram penkiakovininkui, pasak V.Kalinino, reikia 10-15 metų, o jaunimas pirmiausia atrenkamas pagal plaukimo ir bėgimo rezultatus.

Moterų penkiakovę Lietuvoje imta plėtoti tik 2001 metais, tačiau Laura Asadauskaitė šiais metais jau startavo gana sėkmingai. Pasaulio moterų čempionate ji užėmė aštuntąją vietą, o pasaulio jaunimo čempionate buvo ketvirta. Kita perspektyvi sportininkė Donata Rimšaitė pasaulio jaunimo čempionate užėmė šeštąją vietą, o pasaulio jaunių pirmenybėse iškovojo bronzos medalį. 2005 m. pasaulio jaunių reitingų lentelėje ji šiuo metu užima trečiąją vietą.

“Aukšti mūsų sportininkų rezultatai neabejotinai liudija apie mūsų trenerių profesionalumą. Sunku įsivaizduoti penkiakovininkų pergales be Jurijaus Moskvičiovo, Henriko Eismonto, Jevgenijaus Kliosovo, Gedimino Pikūno triūso”, - tvirtino V.Kalininas.