Prieš maždaug pusantrų metų Daina Gudzinevičiūtė ketvirtą kartą buvo išrinkta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente. Šias pareigas ji eina nuo 2012 metų. Tiesa, jos įpėdiniai tokio ilgo valdymo, panašu, nebeturės. Neseniai įvykusiame organizacijos Vykdomojo komiteto posėdyje nuspręsta sudaryti darbo grupę dėl įstatų atnaujinimo projekto.
„Planuojame, kad darbo grupė parengs juodraštinį variantą, kuris bus siunčiamas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nariams derinti. Planuojame, kad įvesime kadencijų ribojimą, taip pat yra poreikis konkrečiau apibrėžti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Sportininkų komisijos statusą“, – neslėpė D. Gudzinevičiūtė.
Tiesa, plačiau organizacija šio sprendimo nekomentavo. Kelias organizacijas jungianti Nacionalinė sporto federacijų asociacija dar anksčiau siūlė, kad ir Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete atsirastų ribotas kadencijų skaičius.
„Labai gaila, kad dešimtmetį užtruko. Pirmą kartą, kai buvo keičiami įstatai, LTOK sakėme, kad tai yra didelis trūkumas, bet į tai nebuvo kreipiama dėmesio. Paskutinį kartą 2025 m. asamblėjoje tas klausimas buvo iškeltas ir prižadėta, kad bus sprendžiama. Nebuvo sprendžiama. Dabar tikėtina, kad jis bus sprendžiamas“, – pasakojo Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktorius Edis Urbanavičius.
Dėl raginimo Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete įvesti ribotą kadencijų skaičių keturios federacijos iš organizacijos negavo po 40 tūkst. eurų. Jos tokį sprendimą apskundė Tarptautiniam sporto arbitražo teismui ir sulaukė palankaus sprendimo, o pinigai federacijoms galiausiai buvo skirti.
Anot federacijų atstovo, ribotą kadencijų skaičių Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete reikėjo įvesti jau seniai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Absoliučiai pavėluotas mažiausiai dešimtmečiu, kadangi gerojo valdymo principai prieš dešimtmetį buvo žinomi. Juos buvo įdiegusi ne viena sporto organizacija. LTOK tą patį indikavome, ypač keičiant įstatus. Išklausyta nebuvo“, – teigė E. Urbanavičius.
Ribotas kadencijų skaičius Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui suteiktų teisę ir vėl pretenduoti į valstybės finansavimą, kadangi tokią nuostatą šiuo metu privalo atitikti visos sporto federacijos.
„Jau visos organizacijos pagal tą tvarką gyvena, bet Tautinis olimpinis komitetas vis tik nenorėjo to pripažinti, nes tam, kad gautų valstybės finansavimą, turi įsivesti kadencijų ribojimą“, – aiškino Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Virgilijus Alekna.
Šią vasarą sporto bendruomenės gali laukti ir dar vieni dideli pokyčiai, kadangi Seime turėtų būti svarstomos Sporto įstatymo pataisos. Vienas esminių pokyčių – už finansavimą atsakingos Nacionalinės sporto agentūros valdymo modelis. Šiuo metu įstaiga veikia be nuolatinio vadovo.
(be temos)
(be temos)