Lietuvos rinktinė – be dvasinio vedlio

Nuo 1997 m. beveik visas vasaras Lietuvos krepšinio rinktinei aukojęs Šarūnas Jasikevičius nusprendė stabtelėti. Šaras tapo trečiąja Lietuvos krepšinio superžvaigžde, kuris nevyks į Europos čempionatą Lenkijoje.

Sustoti privertė sveikata

Graikijos čempionu prieš kelias dienas tapęs Š.Jasikevičius šios šalies spaudai prasitarė, kad šią vasarą norėtų pailsėti ir apsigydyti jį sezono pabaigoje kamavusias nugaros ir kelio traumas. "Daugiau galimybių, kad į rinktinę nevažiuosiu. Šiemet patyriau daug traumų. Turbūt šią vasarą darysiu pertrauką", – pareiškė 33 metų Lietuvos rinktinės dvasinis lyderis.

Tai nebuvo eilinė graikų spaudos antis, nes tokį apsisprendimą Šaras patvirtino ir rinktinės strategui Ramūnui Butautui.

"Šarūnas yra kertinis rinktinės žaidėjas, svarbiausia figūra ir aikštėje, ir už jos ribų. Jo netektis yra milžiniška, bet nieko pakeisti negalima. Šarūnas papasakojo apie savo sveikatos problemas, kad jam net sunku vaikščioti. Todėl gerbiu jo sprendimą ir esu dėkingas už tai, ką jis padarė praeityje", – dienraščiui sakė R.Butautas.

Tiesa, pats Š.Jasikevičius pabrėžė, kad rinktinei nesako "niekada", kaip jo kolegos Ramūnas Šiškauskas ir Darius Songaila. "Žinau, kad Šarūnas visada su didele meile atstovauja Lietuvai. Todėl visiškai įmanoma, kad jį dar pamatysime su rinktinės marškinėliais", – optimistiškas išliko Lietuvos rinktinės treneris.

Atsivers skylė

Jonas Kazlauskas, Antanas Sireika, R.Butautas – visi šie rinktinės treneriai turėjo prabangą plaukti vienoje valtyje su Š.Jasikevičiumi. Žmogumi, kuris trenerio darbą palengvindavo kelis kartus.

Galbūt išskyrus kelerius pirmuosius metus rinktinėje, kituose turnyruose emocijomis ir aistra žaidimui degantis Šaras būdavo svarbiausia rinktinės figūra. Beveik visuose turnyruose jis būdavo ir geriausias įžaidėjas.

Daugelis lietuvių prisimena, kaip Sidnėjaus olimpiadoje Š.Jasikevičius tyčiojosi iš NBA žvaigždžių Gary Paytono ir Jasono Kiddo. Arba kaip sužaidė tobulą 2003 m. Europos čempionatą (vidutiniškai 14 taškų ir 8,2 rezultatyvaus perdavimo) ir padovanojo Lietuvai trečią aukso medalį. Arba kaip ant vienos kojos su komandos draugais nužygiavo iki 2007 m. kontinento pirmenybių prizininkų pakylos.

"Turbūt nereikia puoselėti iliuzijų, kad lengvai pakeisime tokį žaidėją. Žinoma, sunku, bet reikės sukti iš padėties. Reikės gerokai koreguoti planus", – atsiduso R.Butautas.

Pagrindinėje rinktinės sudėtyje šiuo metu apskritai neliko įžaidėjų, nors šias funkcijas gali atlikti Tomas Delininkaitis arba Rimantas Kaukėnas. Į antrą komandą pakviesti dar trys atakų dirigentai – Mantas Kalnietis, Giedrius Gustas ir Andrius Mažutis. Bet ir pats R.Butautas, ir visi Lietuvos krepšinio gerbėjai supranta, kad kiekybė šiuo atveju nebūtinai reiškia kokybę.

Kartų kaitos realybė

Nors per šį Europos čempionatą dar buvo puoselėjama vilčių į rinktinę paskutiniam žygiui sušaukti visą mohikanų būrį, Š.Jasikevičiaus, R.Šiškausko ir D.Songailos sprendimai privertė koreguoti planus. Labai tikėtina, kad rinktinėje nebus ir teisiniais ginčais su Pirėjaus "Olympiakos" susaistyto Arvydo Macijausko.

"Prasidėjo rinktinės atnaujinimo ir jauninimo procesas. Turbūt gana logiška, kad jis sutampa su naujo olimpinio ciklo pradžia", – pabrėžė R.Butautas.

Padėtis po Pekino olimpiados kažkuo primena padėtį po 1996 m. Atlantos žaidynių. Tuomet taip pat išėjo didysis trejetas (Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis), bet rinktinės kartų kaita pernelyg neužtruko. A.Sabonis po dviejų vasarų poilsio sugrįžo į rinktinę 1999-ųjų Europos čempionatui.

Jei Šaras kalbėjo rimtai, kad dar galutinai neatsisveikino su rinktine, jo gulbės giesme galėtų tapti 2011 m. Europos pirmenybės Lietuvoje.