Lietuvos ir Malio mačo žvaigžde tapo treneris

Prancūzijos futbolo rinktinės strategas R.Domenešas domėjosi, kaip žaidžia būsimieji jo auklėtinių varžovai

“Dėmesio! Lietuvių apranga - geltoni marškinėliai, žalios trumpikės, maliečių - žali marškinėliai ir geltonos trumpikės!”

Tokiais įspėjimais keitėsi lietuviai, gyvenantys Prancūzijos sostinėje ir atvykę į Paryžiaus priemiestyje esantį “Marville-La Courneuve” stadioną pažiūrėti Lietuvos ir Malio futbolo rinktinių susitikimo.

Vis dėlto panašios nacionalinių vėliavų spalvos šį kartą nesutapo su futbolininkų apranga.

Iki mačo pradžios likus vos dešimčiai minučių, į stadioną vis dar rinkosi žiūrovai. Eilėje prie bilietų kasos garsiai nepasitenkimą reiškė Malio rinktinės gerbėjai.

“Vienas banknotas - dešimtinė, kitas - penkiukė, negi taip sunku suskaičiuoti!”, - šaukė sirgalius, susirūpinęs lėtai trumpėjančia eile. Apie 70 vyrukų (moters nepastebėjau nė vienos), “apsiginklavusių” Malio vėliavomis, būgneliais, magnetolomis, iš kurių sklido afrikietiškos melodijos, rankose gniaužė po 15 eurų - tiek kainavo bilietas rungtynių dieną.

Nors iš stadiono jau aidėjo Malio ekipos sirgalių skanduotės, bilietų pardavėjas mane tikino sirgsiąs už Lietuvą.

Praėjusi apsaugos tarnybų barjerus supratau, kodėl vienas pažįstamas negalėjo patikėti, kad šiame stadione susitiks futbolo profesionalai.

Bičiulis net kelis kartus klausė, ar tikrai “Marville-La Courneuve” žais Lietuvos ir Malio nacionalinės rinktinės. Pasirodo, gretimose apylinkėse prabėgo jo vaikystė, o šiame stadione dažniausiai rungtyniauja tik mėgėjų komandos.

Bet kokiu atveju, arenoje yra ir VIP ložė. Ją nuo žiūrovų tribūnų skyrė tik STOP juosta. Malio sirgaliai, nukreipę į ją mobiliuosius telefonus, kažką fotografavo. Viršutinėje ložės eilėje - pažistamas veidas. Taip, tai - pasaulio vicečempionės Prancūzijos futbolo rinktinės treneris Reimonas Domenešas.

Pasižiūreti būsimų “Euro-2008” atrankos turnyro varžovų lietuvių prancūzų strategas atėjo vilkėdamas savo vadovaujamos komandos sportine apranga.

Iš tribūnos nusileidau prie futbolo aikštės. Šalia jos - maždaug 15 objektyvų, nukreiptų į žaidėjus. Vėliau, rungtynių metu, kentėti lengvą šaltuką liko tik keli fotografai ir reporteriai.

Švieslentę stadione atstoja juoda medinė lenta. 21-ąją minutę ant jos buvo užkabintas baltas vienetas (įvartį įmušė Adamas Tambura). Malio ekipos gerbėjai šoko džiaugsmo šokį.

Po Edgaro Jankausko taiklaus smūgio (28 min. - 1:1) tribūnose pamačiau penkias Lietuvos trispalves. Afrikiečiai jas pasitiko rėkdami “Lituanie, Lituanie!”, bet netrukus vėl skandavo savo “Mali, Mali!”.

Mahamadui Diarai įmušus įvartį (30 min. - 2:1), 22-ejų metų Aloa, įsikibęs į tvorą, skiriančią aikštę nuo tribūnų, iš džiaugsmo adresavo šūksnį mūsiškiams: “Kur jūsų žvaigždės, Lietuva?”.

43-ioji mačo minutė. Mamadu Diala - 3:1.

Ką veikė R.Domenešas? Atidžiai stebėjo žaidimą. Jo kolegos kažką užsirašinėjo. Už stratego nugaros - dar vienas Prancūzijos rinktinės sportinis kostiumas. Tik jo šeimininkas rankose laikė ne rašiklį, o filmavimo kamerą. Antrajame kėlinyje rašiklio prireikė ir R.Domenešui.

Mačui baigiantis prie aikštės padaugėjo apsaugininkų. Jie tarėsi, kaip teks elgtis, jei į aikštę veršis komandų gerbėjai.

“Svarbiausia - Domenešas, visa kita sutvarkysime”, - sakė vienas. Tačiau Prancūzijos rinktinės treneris, galbūt nujausdamas, kad dėl jo saugumo gali kilti problemų, iš stadiono išvyko anksčiau, nei baigėsi rungtynės. Paskutines žaidimo minutes liko fiksuoti tik jo kolega su vaizdo kamera.

Nuaidėjus finaliniam teisėjo švilpukui, į aikštę, nepaisydami apsaugininkų, pasipylė Malio komandos gerbėjai.

“Ar nebaisu?” - paklausiau E.Jankausko, iš šalies atsargiai stebėjusio afrikiečių triumfą ir kantriai laukusio, kada galės prasibrauti į persirengimo kambarį.

“Pardon?” - prancūziškai atsakė Lietuvos rinktinės puolėjas. Kai išsiaiškinome, kad abu esame lietuviai, jis pridūrė, kad Malio futbolo aistruoliai atrodė draugiški.

Bene vienintelį pro sirgalių minią negalintį prasibrauti Lietuvos žaidėją prie mikrofono pakvietė Prancūzijos televizija.

Futbolininkui ir reporteriams kilo rūpesčių, nes dešimtys Afrikos rinktinės gerbėjų labai norėjo tapti reportažo herojais.

Interviu prasidėjo tik stadiono užkulisiuose. E.Jankauskas anglų ir prancūzų kalbomis daugiausiai atsakinėjo į klausimus ne apie dvikovą su Maliu, bet apie būsimas “Euro-2008” atrankos rungtynes su Prancūzija kovo mėnesį.

“Nedažnai tenka susitikti su tokio lygio komanda kaip Prancūzijos. Ji - būsimojo mačo favoritė. Mums privalumas galbūt bus tik oras, nes Lietuvoje tokiu metu dar šalta”, - aiškino Paryžiaus žurnalistams lietuvis.

- Ar žinojote, kad jūsų susitikimą su Malio ekipa stebėjo Domenešas? - paklausiau E.Jankausko.

Puolėjas gūžtelėjo pečiais, nusišypsojo: “Kažką girdėjau. Matyt, neturėjo ką veikti šį vakarą, todėl ir atėjo.”