Pasaulio bokso specialistų dėmesys vis dažniau krypsta į klaipėdietį Remigijų Žiaušį. Įvairių tarptautinių turnyrų nugalėtoją, kaip treniruočių partnerį ir universalų kovotoją, kviečiasi užsienio šalių profesionalūs kovotojai – pasaulio ir Europos bokso čempionai. Jie R.Žiaušiui moka pinigus.

R.Žiaušys pastaruoju metu didesnę laiko dalį praleidžia užsienyje rengiamuose turnyruose ir treniruočių stovyklose.
Klaipėdietis nuolat semiasi žinių Vokietijoje ir Austrijoje, dalijasi savo patirtimi ir vienoje salėje treniruojasi su garsiais įvairių organizacijų pasaulio bokso čempionais – Vitalijumi ir Vladimiru Kličko (Ukraina), Nikolajumi Valujevu (Rusija), Firatu Arslanu (Vokietija), Europos bokso čempionais Denisu Inkinu (Rusija) ir Firatu Raslanu (Turkija) bei pasaulio bokso čempiono titulo siekiančiu Timu Hofmanu (Vokietija).

Pirtyje – su N.Valujevu

R.Žiaušys atskleidė, kad su kai kuriais pasaulinio lygio kovotojais pavyko užmegzti ir šiltesnius santykius. Daugiau nei prieš metus atletas Šveicarijoje susibičiuliavo su sunkiasvorių bokso pasaulio čempionu Nikolajumi Valujevu.
Klaipėdietis su 213 cm ūgio ir 150 kg svorio rusų milžinu po vieno turnyro kartu kaitinosi pirtyje ir rado bendrą kalbą.
„Jis iškart sudarė labai paprasto, protingo ir šilto žmogaus įspūdį. Bendravo lyg su senu pažįstamu. Tik dėl sukurto įvaizdžio žmonės mano, kad jis agresyvus ir piktas. Iš tiesų jis visai kitoks“, – sakė pašnekovas.
R.Žiaušys pasakojo, kad rusas, kurio sąskaitoje per pusšimtis pergalių ir net 33 kovos baigtos nokautais pirmame raunde, neslėpė simpatijų mūsų kraštui. N.Valujevas pasakojo, kad prieš keletą metų ypač intensyviai domėjosi lengvąja atletika, lankėsi Vilniuje. Lietuva jam paliko labai gerą įspūdį.
„N.Valujevas – aukščiausias ir sunkiausias pasaulio čempionas per visą bokso istoriją. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tokių duomenų kovotojas gali būti toks malonus“, – stebėjosi Remigijus.

Kovos tapo verslu

– N.Valujevas už vieną kovą uždirba net po milijoną eurų. Kokiu atlygiu galite jūs pasigirti?
– Milžiniškų sumų tikrai neuždirbu. Užsienyje – kitas lygis. Ten kovos, turnyrai tapo verslu. Už Atlanto treneriai suranda perspektyvų sportininką, intensyviai dirba su juo, reklamuoja, ir taip tiesiog iškelia į aukštumas. O pas mus iš kovų turtų tikrai nesusikrausi. Užtenka tik pragyventi.
– Nebaugu, kad galite patirti traumą ir likti be pagrindinio pragyvenimo šaltinio?
– Niekada visko nežinosi. Be abejo, kažkiek neramu dėl sveikatos, tačiau visada stengiuosi save pasaugoti. Šiemet Lietuvos jūreivystės kolegijoje įgijau laivavedžio specialybę. Mąstau ir apie ateitį. Jei reikės, plauksiu į jūrą ir taip uždirbsiu pinigus. Traumų šiame sporte neišvengsi. Viename turnyre man buvo prakirtę antakį, teko siūti žaizdą. Dabar jau kurį laiką skaudą dešinį petį. Prieš kelis mėnesius praleidau galingą smūgį, tad nuolat kamuoja skausmai. Įvairūs patempimai, kūno, galvos bei veido sumušimai yra kone kasdienybė. Mano bendraklubis Tadas Jonkus vienam varžovui Latvijoje buvo sulaužęs žandikaulį, kitas kolega klaipėdietis taip pat latviui smūgiuodamas keliu išmušė kelis dantis. Būna, kad kovotojus iškart po varžybų veža į ligoninę.
 – Bet juk taip galima likti neįgaliam ar net visai nebepakilti nuo ringo grindų.
 – Toks jau mūsų sportas. Esu kovinio sporto entuziastas. Tai darau ne dėl finansinės gerovės, o dėl to, jog man tai patinka. Man reikia adrenalino. Nors ringe yra tekę susitikti su ne viena dešimtimi kovotojų, tačiau kol kas tokios nesėkmingos kovos, po kurios išneštų su neštuvais, dar nepasitaikė.
– Pastaruoju metu užsienyje už pinigus treniruojatės su pasaulinio lygio kovotojais. Kokius reikalavimus kelia žvaigždės?
 – Svarbiausia užduotis – ringe būti aktyviam, netapti gyva bokso kriauše. Ten niekas nežaidžia. Jie rengiasi ypač rimtoms pasaulinio lygio kovoms, kai kurie – kovai dėl pasaulio čempiono titulo, tad tikrai neturi noro ir galimybių su manim žaisti. Būna, kad ir gerokai aptalžo, ir gauni į nosį, tačiau vis tiek turi aktyviai pulti, įžūliai veržtis į priekį, spausti treniruočių partnerį po visą ringą. Kova turi būti įdomi. Jei stovėsi, nieko nedarysi, o tik užsidengęs veidą mąstysi, kaip čia atsilaikyti, tuomet palūši. Paskutinį kartą tris savaites treniravausi Austrijoje su neseniai planetos čempionu tapusiu Firatu Arslanu. Kartu treniravosi ir keli vokiečiai. Ne kartą mačiau, kaip kiti kovotojai per treniruotę patyrė ir nokdaunų, ir nokautų. Pasitaikė daug tokių atvejų. Ten vienas kitą talžo negailėdami jėgų. Juk jie dirba tam, kad pasiektų kuo geresnę sportinę formą.