Kaip A.Vaitkus supykdė Lietuvos sporto funkcionierius
Lietuvos dviračių sporto federaciją (LDSF) ir Klaipėdos techninį dviračių sporto centrą skiria nesantaikos praraja. LSDF iš šalies vyriausiojo trenerio pareigų atleido klaipėdietį Algirdą Vaitkų, o šio centro auklėtiniams, kurie beveik visi yra šalies rinktinės nariai, liepė treniruotis vadovaujamiems Edmundo Pesecko.
Praėjusią savaitę Klaipėdos dviratininkai dar kartą patvirtino, kad jie treniruosis tik vadovaujami A.Vaitkaus. Kodėl praeity garsus šios sporto šakos meistras, šiandien geriausio Lietuvos dviratininko Tomo Vaitkaus tėvas sostinėje yra keikiamas ir ujamas, pakalbinome patį Algirdą Vaitkų.
Priežastis
- Kodėl tarp Vilniaus ir Klaipėdos atsirado gana gili praraja?
- Dar Klaipėdoje dirbusiam garsiam specialistui Narsučiui Dumbauskui nuolat tekdavo žodžiais kautis su sostinėje sėdinčiais funkcionieriais. Kai jauni, tačiau daug šioje sporto šakoje pasiekę vyrai iš šalies rinktinės vyriausiojo trenerio sosto išvertė N.Dumbauską, Vilnius panoro užmesti apynasrį ir valdyti klaipėdiečius.
Nesantaikos kirvio kotas buvo pradėtas drožti, kai jauni Klaipėdos treneriai nepanoro taikstytis su senamadiškais sporto funkcionierių nurodymais.
O juo mosikuoti LDSF, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pradėjo po to, kai aš kartu su Seimo nariu Eligijumi Masiuliu nuėjome į Seimą ir jo nariams atvirai papasakojome, kaip skriaudžiami vyrai dviratininkai, kad dalijant pinigus dviratininkams nėra jokių kriterijų – kas geresnis draugas, kas paklusnesnis – tas ir gauna daugiau.
- Dažnai prikaišiojama, kad A.Vaitkus neatsiskaitė už 55 tūkstančius litų. Išeina, kad juos nugvelbė.
- Ką jie šneka! Kartu su Klaipėdos kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėju Irenijumi Zalecku buvome pas Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) buhalterę. Ji pasakė, kad aš ne tik atsiskaičiau, bet dar LOSC yra mums skolingas 3 tūkstančius litų.
LOSC – biudžetinė organizacija. Jeigu būtume neatsiskaitę, tai po trijų mėnesių mus būtų padavę į teismą. O šiandien, kaip Dievas davė, jau praėjo beveik metai.
Nelaiko žmonėmis
- Kur dar šuo pakastas?
- Ar ne kuriozas – Vilniuje prieglobstį radusį N.Dumbauską LDSF paskyrė atsakingu už vyrus dviratininkus. Be to, Narsutis tapo LDSF Vykdomojo komiteto pirmininku. Tad ar gali jis normaliai su mumis kalbėtis. Jam atsirišo rankos mums kišti pagalius į ratus ir kenkti.
Nerandame atjautos ir iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinio sekretoriaus, dviračių federacijos viceprezidento Vytauto Zubernio.
Mūsų dviračių sporto klubo „Helios sport“ prezidentas Artūras Gedgaudas jau kuris laikas negali telefonu pakalbėti su V.Zuberniu apie susidariusią situaciją – nekelia ragelio.
Apskritai susidaro toks įspūdis, kad LTOK funkcionieriai jiems duoną uždirbančius sportininkus laiko dulkėmis.
LTOK generalinio direktoriaus pavaduotojas sporto, švietimo klausimams, pats buvęs dviratininkas Kazys Steponavičius yra prasitaręs: „Kuo geresni rezultatai – tuo daugiau problemų, kuo mažesni – tuo mažesnės problemos“. Ką čia ir pridursi. Net neįsivaizduoju, kaip toks žmogus gali taip kalbėti.
Nors LTOK deklaruoja, kad nesikiša į dviračių sporto federacijos veiklą, tačiau iš tikrųjų olimpinis komitetas yra pilkasis kardinolas federacijoje.
LTOK atvirai tyčiojasi iš mūsų. Jei olimpinėse žaidynėse užėmėme aštuntąją vietą, olimpinis komitetas paskelbia, kad dvejų metų stipendiją, išlaikymą gaus pirmąsias septynias vietas užėmę sportininkai, jei pasaulio čempionate užėmėme penktąją vietą, Vilnius pareiškia, kad stipendijas skirtų, jei būtume buvę ketvertuke.
O kai dar N.Dumbausko vadovaujama rinktinė pasaulio čempionate užėmė 14-ąją vietą, ji po čempionato gyveno lyg inkstas taukuose – iš Ispanijos kurorto Maljorkos neišlindo.
Gana garsiai federacijoje birbyne groja ir žinomas treneris panevėžietis Valerijus Konovalovas. Jo pastangomis buvo nuversti LDSF prezidentai Gediminas Gruodis, Valentinas Rutkauskas.
Ypač jo nemalonę pradėjome jausti, kai garsiai paskelbiau pinigų sumas, kurias gavo moterys ir vyrai.
- Na, na, įdomu...
- Ar galima tylėti, kai šeši vyrai dviratininkai gavo pasiruošti 250 tūkstančių litų, o dvi moterys – 550 tūkstančių. Jis pats yra leptelėjęs, kad jei nebūtume šito skelbę, ir toliau būtų viskas gerai.
Ar galima tylėti, kai moterys buvo aprūpintos nuo galvos iki kojų, o mes Atėnų olimpinėse žaidynėse dalyvavome su skolintais dviračiais.
Šiandien dviratininkai važiuoja su klubo dviračiais, o iš Vilniaus jau dvejus metus nesame gavę nė stipino.
- Nejaugi esate vieniši kovoje prieš Vilnių?
- Ne, ne vieniši. Tai, kad dviračių sporte – netvarka, mums pritaria apie 15 trenerių.
Nepageidaujamas treneris
- Kodėl jūs esate priešiški Vilniaus paskirtam vyriausiajam rinktinės treneriui Edmundui Peseckui?
- Klaipėdoje meistriškumą keliantiems Lietuvos rinktinės dviratininkams lėšas skiria Klaipėdos miestas, mūsų įkalbinti rėmėjai. Tad kodėl jis, atvažiavęs „ant svetimo gero“, turi čia dirbti. Iš kur mes galime žinoti, koks jis treneris. Dar sovietmečiu buvo taisyklė: čempione tapusios komandos treneris tapdavo ir šalies rinktinės treneriu, sudarydavo ją.
Sunku įsivaizduoti, jei V.Aleknai lieptų treniruotis su nepageidaujamu treneriu. Jis tuos funkcionierius pasiųstų toli toli.
Be to, E.Peseckas elgiasi niekšiškai: skambina asmeniškai mūsų dviratininkams ir kalbina po vieną kraustytis į Vilnių. Prižada aukso kalnus, kad tik išviliotų iš Klaipėdos.
Vilniuje treniruojamiems jo dviratininkams buvo išleistos krūvos pinigų, o jie nepasiekė nieko. Šiais metais E.Peseckas prisirašė aibę nuopelnų, nors prie jų nebuvo pridėjęs nė piršto.
- Baigiant interviu kirba paklausti: jeigu Vilnius ir jūsų centras toliau išliks principingi ir užsispyrę lyg ožiai ant tilto, ką darysite? Galime net neturėti komandos Pekino olimpinėse žaidynėse.
- Gali būti, kad nebus. Todėl ir kovojame, nes nebegalima delsti. Jau ir taip daug laiko prarasta.
Šiaip mes būsime priversti įkurti profesionalią treko komandą, užregistruoti kaimyninėje valstybėje ir jau be LDSF malonės dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Naujausi komentarai