Italams nesvetima net apspjauti varžovą

Italams nesvetima net apspjauti varžovą

Šiandien ruoštis naujam čempionatui į Italiją išskrenda klaipėdietis futbolininkas Tomas Danilevičius. Puolėju rungtyniaujantis mūsų mieste gimęs ir augęs sportininkas negali atsidžiaugti, kad Lietuvos rinktinė viename pogrupyje žais su pasaulio čempionais - italais ir vicečempionais - prancūzais.

- Kokį įspūdį paliko pasibaigęs čempionatas?

- Fantastišką. Ypač – finalas. Po to, kai iš kovos dėl aukso iškrito brazilai, finale idealiausia pora mačiau tik prancūzus su italais. Ar gali būti geriau mūsų šalies futbolo sirgaliams?!. Į Lietuvą atvyks dvi stipriausios pasaulio komandos. Geriau nebūna!

Prancūzai pradėjo čempionatą sunkiai, vangiai, o kuo toliau, tuo labiau įsibėgėjo. Italai žaidė sau tradicinį futbolą – svarbiausia apginti savo vartus.

Italijos futbolininkai savotiškai įveikė save, užmiršę šalies futbolą krečiantį skandalą, įrodė, kad jie dar moka laimėti aikštėje, o ne pirkti varžovus.

- Supratau, kad sirgai už brazilus – ar ne taip?

- Nors buvau už juos, tačiau jie mane nuliūdino. Ar pavargę buvo, ar kitos psichologinės bėdos juos įveikė. O gal pernelyg didelis pasitikėjimas savimi?

Neatpažinau tų pačių futbolininkų, kurie kovojo Čempionų lygoje ir kurie žaidė Vokietijoje. Galutinis rezultatas: brazilai nieko neparodė.

- Ar neknietėjo nuvykti į Vokietiją pažiūrėti čempionatą?

- Buvome nuvykę pas giminaičius prie Hamburgo, kai tuo metu šiame mieste žaidė italai su ukrainiečiais, tačiau neturėjome bilietų, o vargti jų ieškant pritrūko entuziazmo.

Užteko to, ką pajautėme čia viešėdami. Kiekviename Vokietijos bažnytkaimyje buvo įrengti dideli ekranai, alus liejosi per kraštus, dešrelės tirpo tonomis. Vokiečiams buvo šventė, kas bežaistų.

- Ar italai galėjo išprovokuoti Zinediną Zidaną taip pasielgti?

- Markas Materacis – vienas iš šiurkščiausių Italijos čempionato žaidėjų. Jis ne tik žaidžia „į kaulą“, bet ir geras intrigantas, provokatorius. Italų žaidėjai mėgsta griebtis visko, kad tik sustabdytų varžovą, išvestų jį iš pusiausvyros. Jiems nesvetima įžeisti, apspjauti varžovą, simuliuoti traumas.

- Ar dažnai tenka susitikti su tokiais varžovais?

- Kiekvienose rungtynėse ir į kojas gaunu, ir alkūnėmis tranko. Nelieka nieko kito – žaisti taip pat.

- O T.Danilevičių ar yra pavykę išvesti iš savitvardos kaip Z.Zidaną?

- Taip nesu pasielgęs, tačiau susistumdyti, kone muštis teko gana dažnai.

- Kas laukia Italijoje, kokios permainos prieš naują sezoną?

- Praėjęs čempionatas, kai „Livorno“ klubas mane paskolino „Avellino“ komandai, man buvo sėkmingas, komandai – ne. Ji iškrito į trečiąją Italijos lygą.

Grįšiu į Livorną, uostamiestį, dydžiu panašų į Klaipėdą. Ir šio miesto klube ruošiuosi naujam čempionatui.

Sutartį su Italijos futbolo „Seria A“ (stipriausioje) lygoje žaidžiančiu „Livorno“ klubu esu pasirašęs iki 2009 metų birželio mėnesio.

Nuskridus į klubą, lauks pats sunkiausias ir nemaloniausias – pasiruošiamasis – etapas. Kalnuose lakstysime, liesime prakaitą kelis kartus per dieną.